Parodoje „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ pristatomi meno kūriniai ir mokslo tyrimai, kuriuose jie apmąsto miestą ne kaip žmogaus kūrinį, bet kaip ekosistemą, kurioje žmogaus veikla nuolatos sąveikauja su gyvosios ir negyvosios gamtos procesais.

„Parodos sumanymas – specifinis. Tai yra eksperimentinė paroda, kurioje pristatoma meninių ir mokslinių tyrimų sintezė, buvo pajausta, kad pristatyti vien meno kūrinius, aptariančius istorinius laikotarpius yra dalinai patenkinamas, buvo pasigesta santykio su šiuolaikinio meno projektais, kurie atskleistų šiuolaikinio meno būvį“, – sakė vienas parodos kuratorių Vytenis Burokas.

Paroda – įš dviejų dalių. Joje pristatomi penki nauji meno kūriniai, kuriuos, bendradarbiaudami su mokslininkais, sukūrė Lietuvos ir užsienio menininkai. Šiuose kūriniuose ieškoma paralelių tarp miesto ir skruzdėlyno, siūloma suvokti miestą iš šikšnosparnio perspektyvos, žvelgiama į robotus kaip į visuomenės narius, apmąstomi atskiram kūnui ir bendruomenei būdingi potrauminio gijimo procesai, svarstomos galimybės radikaliems pokyčiams miesto viešosiose erdvėse.

Greta naujų menininkų kūrinių pristatomi pastarųjų dešimtmečių moksliniai darbai. Menininkas Julijonas Urbonas eksponuoja interaktyvų darbą, instaliaciją, kurią pats įvardija kaip performatyvios architektūros kūrinį. Jį išbandę, žiūrovai gali pusę sekundės pajusti nesvarumo būseną.

„Pasvarsčiau, kad šita idėja gali sietis su mano tyrimu, paruošti savotišką pasiūlymą viešai erdvei, Vilniaus aikštei, kur epizodiškai patiriama nesvarumo būsena. Pavyzdžiui, yra aikštė, į kurią jūs ateinate ir penkias minutes pakimbate ore. Tai, viena vertus, atrakcionas, bet, kita vertus, tai – treniruočių stovykla, kur galima ruoštis kosminei ateičiai. Labai gražus lietuviškas posakis: žemė slysta iš po kojų. Jūs galite išspirti žemę iš po kojų“, – kalbėjo menininkas Julijonas Urbonas.

Paroda nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki kovo 19-osios.