Dalis Kauno socialinio būsto nuomininkų gyvena be elektros. Vakarų skirstomieji tinklai (VST) jos neįjungia ir neturintiesiems skolų.

Skolų nėra, elektros – irgi

Taip monopolininkas spaudžia socialinių būstų savininkę savivaldybę, o kenčia niekuo dėti žmonės, tapę valdininkų ir elektros tiekėjų ginčo įkaitais.

"Turime mažą vaiką. Netrukus bus dar vienas, o elektros nėra", – guodėsi viename Kauno socialinių būstų gyvenanti Kristina Šigauskienė.

Moteris su sutuoktiniu Andriumi į butą A.Juozapavičiaus prospekte įsikėlė vasarį. Prieš tai čia gyveno jos tėvai. Šio dešimtmečio pradžioje įsiskolinimai už įvairias paslaugas siekė nemažas sumas, tačiau maždaug prieš penkerius metus kai kurios jų buvo apmokėtos arba anuliuotos. Skolų neliko, tačiau elektra nebuvo įjungta.

"Visi mus siuntinėja. VST liepia eiti į savivaldybę. Savivaldybė – į VST. Neseniai pagaliau buvo atėję elektrikai. Pasakė, kad reikia iškelti elektros skaitiklį į lauką, susitvarkyti įvadą. Po Naujųjų metų gal įjungs", – vylėsi A.Šigauskas.

Monopolininko įgeidžiai?

Savivaldybėje kalbama, kad VST neskuba atnaujinti elektros energijos tiekimo socialinių būstų gyventojams dėl savanaudiškų paskatų. VST visoje savo aptarnaujamoje teritorijoje siekia sutartis pasirašyti ne su socialinių būstų nuomininkais, o su jų savininke – savivaldybe. Valdininkai tam priešinasi.

"Jei savivaldybė turės mokėti už visus nuomininkus, ji bankrutuos", – įsitikinęs savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Domas Žiogas.

"VST sugalvojo, kad jiems neverta kovoti su visais nuomininkais. Geriau, kai atsakinga tik savivaldybė. Tai – monopolininko įgeidžiai. Kažkoks komunizmas – savivaldybė turi atsakyti už socialinio būsto gyventojus", – piktinosi Turto valdymo departamento direktorė Virginija Žuromskaitė.

Jei elektros energijos tiekimo socialiniams būstams sutartis būtų pasirašyta ne tarp butų nuomininkų ir VST, o tarp bendrovės ir savivaldybės, pastarajai tektų steigti atskirą padalinį, kuris rūpintųsi sutarčių dėl energijos tiekimo su gyventojais pasirašymu, skolų išieškojimu.

V.Žuromskaitės teigimu, savivaldybė VST ne kartą atsakė, kad sutarčių dėl energijos tiekimo į socialinius būstus nepasirašys, tačiau bendrovė neatlyžta. "Mes jų prašėme, kad bent nekaltų žmonių be elektros energijos nelaikytų. Tegul įjungia, o mes paskui ginčysimės", – kalbėjo tarnautoja.

VST atstovai tvirtina, kad sutartys su savivaldybe reikalingos ne tam, kad bendrovė galėtų atsikratyti našta esančių socialinių būstų nuomininkų. Tokios sutartys galėtų paskatinti glaudesnį savivaldybės ir VST bendradarbiavimą bei sustiprintų kontrolę, kurios dabar trūksta.

Kaišiadoryse nusvilo nagus

Praėjusio mėnesio pradžioje bendrovės prie sienos spaudžiama savivaldybė gavo rimtą kozirį.

Sutartis su savivaldybe, o ne su nuomininkais siekianti pasirašyti VST nagus nusvilo Kaišiadoryse. VST atsisakius pasirašyti sutartį su nuomininkais Kaišiadoryse, konfliktas pasiekė teismus. Iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nukeliavusi byla išspręsta ne bendrovės naudai. VST įpareigota sutartį pasirašyti su nuomininku.

Nepaisant to, Kaune bendrovė vis dar spyriojasi. "Manau, kad VST laukė, kol bus suformuota nauja Vyriausybė, kurią galbūt bus galima palenkti savo naudai", – svarstė V.Žuromskaitė.

Skaičiai

4000

Maždaug tiek socialinio būsto nuomininkų yra Kaune.

13

Tiek socialinių būstų atjungta elektra.

750

Tiek tūkst. Lt Kauno socialinių būstų nuomininkai VST buvo skolingi metų pradžioje.

Šaltiniai: Kauno miesto savivaldybė, VST

Linaras Dargis

VST Teisės departamento vadovas

Tiekdami elektros energiją socialinio būsto nuomininkams neretai susiduriame su vėlavimu atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Šis klausimas turėtų būti svarbus ir pačioms savivaldybėms, kurios administruoja ir tvarko socialinį būstą. Socialiniuose būstuose skolos už sunaudotą elektros energiją tik auga. VST nuomone, socialinio būsto nuomininkų įsiskolinimo didėjimo galima būtų išvengti, jei savivaldybė ir komunalinių paslaugų teikėjai aktyviai bendradarbiautų. Todėl savivaldybėms yra siūloma sudaryti dvišales sutartis, kurių pagrindu pirmiausia tarp šalių būtų keičiamasi informacija apie būsto nuomininkus: savivaldybė laiku informuotų, kas gyvena socialiniame bute, kada nuomininkas įsikelia ar išsikelia iš buto. Manome, kad geranoriškas bendradarbiavimas išspręstų įsiskolinimo socialiniame būste problemą. Nenorėtume sutikti su viešai pasirodžiusiais pareiškimais, kad dvišalėmis sutartimis bendrovė siekia tik vieno tikslo – perkelti socialinio būsto nuomininkų įsiskolinimo naštą savivaldybėms.