Kauno savivaldybė sukūrė viziją, kaip netrukus turėtų pasikeisti butų savininkų ir daugiabučių namų administratorių santykiai, tačiau projektas prieštarauja įstatymams.

Daugiau galių gyventojams

Ankstesni butų savininkų ir daugiabučių administratorių santykius reglamentuojantys nuostatai kritikuojami nuo pat jų patvirtinimo. Dažniausiai piktinasi gyventojai, esą administratoriai kone savavališkai gali leisti butų savininkų pinigus, o savivaldybės priskirtų administratorių sutramdyti beveik neįmanoma.

Kauno miesto savivaldybės darbo grupė naujus nuostatus rengė pusmetį. Jai vadovaujantis administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis teigė, kad naujais nuostatais siekiama ne tik administratorių darbą padaryti skaidresnį, bet ir patiems gyventojams suteikti daugiau galių. Jo manymu, dabar egzistuojantys administratorių ir butų savininkų santykiai yra gryniausias nesusipratimas. "Dabar savivaldybei suteikta keista misija samdyti namui administratorių, kuris jam teikia paslaugas ir už tai ima pinigus. Juk einant į turgų pirkti obuolių nereikia, kad šalia stovėtų valdžios atstovas ir patarinėtų. Nuostatų pakeitimo tikslas – kuo labiau pastumti savivaldybę į šoną, kad santykiai tarp administratoriaus ir butų savininkų būtų stipresni", – aiškino R.Gatautis.

Nuostatuose numatyta, kad administratorius gyventojams turėtų atsiskaityti pagal griežtą tvarką, patys butų savininkai dalyvautų stambesnių pirkimų procese ir matytų, kur išleidžiamas kiekvienas jų litas. Taip pat žmonėms būtų suteikta galimybė lengviau esamą administratorių pakeisti kitu, o administratorius visomis išgalėmis turėtų padėti žmonėms steigti bendriją.

"Siekiame, kad būtų sudarytos normalios rinkos sąlygos. Jeigu administratorius dirba gerai – gyventojai jam moka, jeigu blogai – nemoka ir samdo kitą", – aiškino R.Gatautis.

Siūlomos nuostatos negalios

Praėjusią savaitę nuostatų projektas savivaldybėje pristatytas viešai. Gausiai susirinkę miestiečiai turėjo nemažai pastabų ir pažadėjo pateikti savo projekto tobulinimo pasiūlymus. R.Gatautis pažadėjo į juos atsižvelgti ir teigė, kad nuostatai galėtų įsigalioti kitą mėnesį, tačiau tai išgirdęs pavyzdinius nuostatus visai šaliai rengiančių Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis teigė, kad kauniečių patvirtintos nuostatos bus negaliojančios. "Reikia kauniečius paskatinti už iniciatyvą, bet šie nuostatai bus negaliojantys, nes jie prieštarauja ir dabar galiojantiems, ir rengiamiems pavyzdiniams nuostatams, kuriuose tvirtina Vyriausybė", – teigė J.Antanaitis.

"Dabar galiojančių pavyzdinių nuostatų pakeitimai žadami dvejus metus. Nusprendėme nebelaukti ir tvirtinti savus. Galų gale pavyzdiniai nuostatai yra tipiniai, kaip griaučiai, ant kurių kiekvienas miestas gali lipdyti savuosius", – kalbėjo R.Gatautis.

J.Antanaičio nuomone, Kauno savivaldybė prisiėmė per daug galių, nes visi Lietuvos miestai turi pasitvirtinti kone tuos pačius nuostatus, kokius yra patvirtinusi Vyriausybė.

Bus lengviau prisitaikyti

Naujus pavyzdinius nuostatus Vyriausybėje ketinta patvirtinti vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, tačiau tvirtinimas buvo atšauktas ir grąžintas patobulinti. J.Antanaitis teigė, kad Kauno savivaldybės parengtas nuostatų keitimo projektas labai panašus į tą, kuris vasaros pabaigoje buvo pateiktas svarstyti Vyriausybėje, tačiau jis nuo dabar rengiamo skiriasi iš esmės. Be to, kai kurie kauniečių parengtų nuostatų punktai prieštarauja ne tik būsimiems pavyzdiniams nuostatams, bet ir Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui.

"Galutinis pavyzdinių nuostatų suderinimas Vyriausybėje jau įvyko. Dienų klausimas, kada jie bus patvirtinti. Galima sakyti, kad Kaunas dirbo be reikalo, bet reiktų jį pagirti. Jam, lyginant su kitais miestams, reikės mažiau laiko dokumentams suderinti, kad jie atitiktų ir teisę, ir esmę", – aiškino J.Antanaitis.

Vyriausybės patvirtinti pavyzdiniai nuostatai turi įsigalioti nuo sausio.