Duobėje – ne pirmą kartą

Dabartinė krizė "Žalgiriui" – ne pirmoji per 65-erius garsiausio Lietuvos krepšinio klubo gyvavimo metus. Į panašią, vieną juodžiausių savo duobių kauniečiai buvo įsmukę 1993–1994 m.

"1994-ųjų pavasarį, pasibaigus sezonui, pas mane į redakciją užėjo "Žalgirio" vadybininkas Ginas Rutkauskas. Sako: viskas, pinigų nebėra ir niekas nenori jų duoti, komanda netrukus išsivaikščios", – dienraščiui papasakojo ilgametis populiarios Lietuvos televizijos laidos "Krepšinio pasaulyje" kūrėjas žurnalistas Vidas Mačiulis.

Šiuo metu Maskvos "Dinamo" (Rusija) klube sporto direktoriumi dirbantis G.Rutkauskas nepanoro prisiminti buvusio sunkmečio ir to, kaip jį pavyko nugalėti. "Dabar reikia mažiau kalbėti, o daugiau veikti. Ir neatidėliojant, ryžtingai, nes dar uždelsus teks skaudžiai gailėtis", – emocingai pabrėžė G.Rutkauskas.

"Anuomet su Ginu svarstėme, ką galėtume padaryti, gal kokią nors "Žalgirio" gelbėjimo akciją surengti. Ir, regis, tomis pat dienomis, kai atrodė, kad jokios išeities nėra – lyg perkūnas iš giedro dangaus: Arvydo Sabonio paprašytas, komandą ėmėsi globoti Šabtajus fon Kalmanovičius. Rugpjūtį prie ekipos vairo stojo Jonas Kazlauskas, "Žalgirį" papildė nauji žaidėjai, klubas atsitiesė", – tęsė V.Mačiulis.

1994-aisiais "Žalgirio" klubo direktoriumi buvęs dabartinis Kauno krepšinio mokyklos vadovas Algis Pušinaitis prisiminė, kad sunkių finansinių problemų atsirado pradėjus strigti pagrindinio rėmėjo – buvusio ekipos gydytojo Vytauto Vaikšnoro verslui.

"Kai biznis sekėsi, Vytautas vienas dvejus metus išlaikė "Žalgirį", skyręs jam kasmet maždaug po 280 tūkst. JAV dolerių. 1992–1993 m. jo verslui buvo ne patys geriausi, Vytautas, neįvertinęs savo galimybių, paėmė kreditų, atsirado didelių skolų. Tai atsiliepė ir komandai", – pasakojo A.Pušinaitis.

"Draugų rate Vytautui sakėme: gerai pagalvok, kokią naštą užsikrauni stodamas prie "Žalgirio" vairo. Ar paveši? O jis net tada, kai verslas jau pradėjo strigti, vis tiek rasdavo savo piniginėje tūkstančius dolerių – savų ar skolintų – žaidėjų algoms", – dienraščiui yra kalbėjęs vienas artimiausių jau mirusio V.Vaikšnoro bičiulių Valdas Zaremba.

"Kalmanovičius pirmiausia paprašė finansinių dokumentų. Jis atidavė klubo skolas žaidėjams, tačiau nesutiko grąžinti kredito bankui, kurį Vaikšnoras buvo paėmęs komandai išlaikyti", – apie lūžio metą pasakojo A.Pušinaitis.

"Labiausiai gyvenime bijau imtis ko nors, o paskui staiga sužinoti, kad yra milijoninių skolų. 1994-aisiais kartu su Arvydu Saboniu ir Kauno miesto vadovu įregistravome naują bendrovę. Pradėjome nuo švaraus lapo. Sabas žinojo, kad esu turtingas ir laikausi žodžio. Kai komanda ėmė byrėti, jis atėjo prašyti paramos. Mums pasisekė sukurti tikrą krepšinio šeimą ir laimėti Eurolygą. Buvome vieningas kolektyvas – nesiskirstėme pagal tautybę, rasę, religiją", – viename interviu yra sakęs Š. fon Kalmanovičius.