Kauno gatvių duobėse automobilių ratus palikę ar padangas prakirtę vairuotojai savivaldybės malonės gali laukti ilgai. Pinigai, numatyti kompensacijoms, mokami tik tada, kai jų yra.

Atėjo teigiamas atsakymas

Mantvydas Žurauskas, gegužės antroje pusėje Chemijos gatvėje prakirtęs automobilio padangą, kaip ir numatyta, iškvietė pareigūnus, o vėliau parašė Kauno savivaldybei prašymą dėl žalos atlyginimo.

„Atsakymą, kad mano prašymas dėl žalos atlyginimo patenkintas, gavau birželio viduryje. Savivaldybės administracijos komisijos nutarime parašyta, kad jei nesutinku su jų sprendimu, galiu kreiptis į teismą. Su netiesioginiais darbais man rato remontas kainavo apie 500 litų, tačiau savivaldybė žadėjo atlyginti tik tai, kas sugadinta mašinoje. Deja, vis dar laukiu pinigų – niekas man nieko nepervedė“, – sakė kaunietis vairuotojas.

Vyras kalbėjo, kad jo nuostoliai gal ir nemilžiniški, tačiau jį labai papiktino vėliau sekę įvykiai.

„Nutarime ne tik neparašyta, per kiek laiko ir kada bus pervesti pinigai už padarytą žalą, tačiau ir nenurodyta, kur toliau kreiptis ir kokių veiksmų imtis nukentėjusiajam, jei jis sutinka su savivaldybės sprendimu. Tiesiog atsiunčia lapą, ir viskas. Nežinau, ko tikėtis“, – sakė M.Žurauskas.

Bendravimo kultūra pribloškė

Nesulaukdamas pinigų, prieš kelias dienas vyras pabandė atsakymų ieškoti savivaldybėje.

„Skambinau numeriu, kuris nurodytas nutarime, – niekas nekėlė ragelio. Vėliau skambinau penkiems valdininkams iš eilės, bet kiekvienas jų nukreipdavo mane vis pas kitą. Skambinėjau nuo pat ryto, tačiau galų gale ir paskutinis žmogus neatsiliepė. Tą patį skambučių maratoną vėl pakartojau“, – pasakojo M.Žurauskas.

„Kai pagaliau kažkoks valdininkas atsiliepė, išgirdau riksmą, kad šiuo metu pietaujama. Po to pakeltu tonu man buvo paaiškinta, kad “nėra jokių žalų, nėra jų atlyginimo ir nėra pinigų – reikia laukti!" – prisiminė pokalbį su savivaldybės atstovais kaunietis.

Į kokį skyrių tiksliai skambino, M.Žurauskas teigė neatsimenantis, tačiau žino, kad vienas specialistų, kuris jį nukreipė dar kitur, buvo Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Nausėda, pagarsėjęs tuo, kad savivaldybėje įsidarbino teturėdamas vidurinį išsilavinimą. Jo tėvas – miesto tarybos narys Kazimieras Nausėda.

Nemažai laiko svetur praleidžiantis M.Žurauskas stebėjosi tokia bendravimo kultūra.

Terminų nėra

„Savivaldybėje yra sudaryta komisija, kuri nagrinėja visus prašymus – tiek iš fizinių asmenų, tiek iš draudimo bendrovių. Jei yra pagrindas mokėti, komisija administracijai teikia siūlymus, o savivaldybė moka“, – apie galiojančią tvarką pasakojo administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Paklaustas, ar yra reglamentuotas laikotarpis, per kurį savivaldybė turi atsiskaityti su nukentėjusiuoju, D.Ratkelis atsakė, kad ne.

„Terminų tokiu atveju nėra, tačiau žalą padaręs asmuo (šiuo atveju – savivaldybė) turi atsiskaityti su nukentėjusiuoju. O atsiskaitoma, kai tik būna lėšų – tai juk neplanuotos lėšos. Kai gauname pinigų, tai ir atlyginame“, – aiškino jis.

„Dėl to nukenčia kiti darbai, kurių negalime atlikti“, – apgailestavo direktorius.

Atskira eilutė nenumatyta

„Žmonėms gali tekti laukti ir keletą mėnesių, – neslėpė D.Ratkelis. – Svarbu, kad žmogus žino, kad priimtas teigiamas sprendimas ir taip jam nereikia imtis kitų veiksmų.“

Administracijos direktorius patvirtino, kad sudarant miesto biudžetą nėra jokios atskiros eilutės, iš kurios būtų galima apmokėti už pavasarį pasipilančias avarijas, sukeltas gatvių duobių. Pinigai nukentėjusiesiems mokami iš savivaldybės administravimo lėšų eilutės miesto biudžete.

Pernai Kauno savivaldybė duobėse automobilius sugadinusiems vairuotojams jau sumokėjo apie 100 tūkst. litų kompensacijų, dalis nepatenkintų atlygiu vairuotojų dėl didesnės sumos kreipėsi į teismus.