Daugiau kaip 4 tūkst. absolventų aukštojo mokslo diplomus šią savaitę įteikusio KTU rektoratas pastebi, kad krizės laikotarpiu besimokančiųjų gretos didėja.

Sugrįžta į universitetą

KTU rektorius profesorius Raimundas Šiaučiūnas sako, kad sunkmečiu nemenka dalis kauniečių atsigręžė į mokslą – į universitetą grįžta studijas dėl darbo metęs jaunimas, mokslo siekti ketina nemenkas būrys abiturientų.

"Žmonės kaip mokėsi, taip ir mokosi. Pinigų studijoms randama net sunkmečiu", – pastebėjo R.Šiaučiūnas, šią savaitę įteikęs 4,1 tūkst. diplomų bakalauro studijas baigusiems jaunuoliams.

Įgyti diplomo šįmet, kaip ir kasmet, nepavyko maždaug 5 proc. studentų. Kur kas kartesnės mokslo šaknys magistrantams. Iš šiųmetės laidos mokslo darbų laiku negynė apie 20 proc. studentų.

"Magistrantai pernelyg įsitraukia į darbus, todėl yra linkę atidėti darbo gynimą", – pagrindinę priežastį nurodė R.Šiaučiūnas.

Išsaugojo ir dėstytojus

Kai kurios šalies aukštosios ir aukštesniosios mokyklos, susidūrusios su finansiniais sunkumais, kai kuriuos mokslo darbuotojus išleido nemokamų atostogų, su dalimi nutraukė bendradarbiavimo sutartis arba sumažino atlyginimus. KTU nė vienam dėstytojui darbo sąlygos nesuprastėjo. Vidutinė KTU dėstytojo alga 2008–2009 mokslo metais sudaro 4,1 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Maždaug tokią pat rektorius viliasi išlaikyti ateinančiais mokslo metais.

"Svarbiausia išlaikyti studijų kokybę, o tai galima padaryti tik išsaugant universiteto darbuotojus", – įsitikinęs R.Šiaučiūnas.

KTU mokslo prorektorius profesorius Rymantas Jonas Kažys pabrėžė, kad KTU diplomas yra pripažįstamas visame pasaulyje. Šį mėnesį Europos Komisija universitetui suteikė diplomo priedėlio ženklą, kuriuo žymimi Europos universitetų diplomai.

Biudžetas – tarsi miesto

Palyginti sėkmingą universiteto finansinę padėtį lemia, anot R.Šiaučiūno, "lėšos iš šalies". Universiteto laboratorijos yra sudariusios įvairių bendradarbiavimo sutarčių su verslo subjektais ir institucijomis. Pavyzdžiui, universitetui pavyko laimėti ES paramą penkiolikai projektų, kuriuos įvykdžius per dvejus metus bus panaudota 8 mln. litų.

R.Šiaučiūnas skaičiuoja, kad universiteto biudžetas, kurį šįmet sudaro 220 mln. litų, prilygsta Kauno miesto savivaldybės arba Užsienio reikalų ministerijos biudžetui.

KTU rektoriui nerimą kelia mažėjančios doktorantūrą studijuojančiųjų gretos. Esą iš dalies tai lemia faktas, kad šįmet mažiau doktorantų priimama į valstybės finansuojamas vietas. 2008–2009 m. į valstybės finansuojamas vietas KTU buvo priimti 107 doktorantai, šįmet – 92. Jie per mėnesį gauna apie 1,3 tūkst. litų stipendiją. Už mokslą mokantiems doktorantams per metus studijos atsieina apie 16 tūkst. litų.

"Vilniaus universitete tokių doktorantų sumažėjo 35 proc., kai kuriuose kituose universitetuose – iki 50 proc.", – pasakojo R.Šiaučiūnas, pastebėjęs, kad KTU situacija dar nėra blogiausia.