Kaip po rekonstrukcijos atrodys pagrindinė Kauno pėsčiųjų gatvė? Vaikščiosime granitiniu grindiniu, sėdėsime ant naujų suoliukų, o laikinieji šviestuvai švies ir toliau.

Konkės bėgiai – dviračiams

Iki spalio pabaigos skubantys užbaigti Laisvės alėjos rekonstrukcijos pirmojo etapo techninį projektą Šarūno Kiaunės projektavimo įmonės architektai viliasi, kad, gavus finansavimą, statybos darbai prasidės kitąmet. Pirmajam etapui, per kurį bus tvarkoma alėjos atkarpa nuo Vilniaus gatvės iki I.Kanto gatvės, pakaktų 10 mln. litų.

Rekonstrukcija suskirstyta į šešis etapus. Spėjama, kad kiekvienas jų truks apie metus.

Labiausiai pastebima permaina – grindinys. Betoninės plokštės bus keičiamos granitinėmis. Pasak architekto Š.Kiaunės, tai reprezentacinė, ilgaamžė medžiaga. Tiesa, prižiūrėti reikia ir natūralų akmenį, kad šis neprarastų estetiško vaizdo.

Grindinys bus sutvirtintas taip, kad jo negadintų nei sunkiasvoriai, nei lengvieji automobiliai. Įvairias įstaigas aptarnaujantis transportas alėjoje važinėja ir šiandien. Rekonstrukcijos projekte numatyta, kad alėjos juostoje, esančioje arčiau Muzikinio teatro, galėtų važiuoti kas tik nori, pavyzdžiui, po darbo valandų.

"Jei ir bus leista Laisvės alėjoje važinėti transportui, ši gatvė nevirs tranzitine. Žmonės tiesiog turėtų kaip privažiuoti prie įstaigų. Miestiečiams būtų patogiau", – motyvavo Š.Kiaunė.

Žadama atkurti ir konkės – arkliais traukiamo tramvajaus bėgius. Kol joks vagonėlis jais neriedės, ši juosta bus skirta dviratininkams.

Apmokestins ir gyventojus

Architektai tikisi, kai bus keičiamas grindinys, tuo pat metu pavyks atnaujinti ir Laisvės alėjos pastatų fasadai. Tai žadama daryti pačių gyventojų ir patalpų savininkų lėšomis. Jei namų savininkai patys nesuskubs suremontuoti fasado, už juos tai padarys namų administratoriai, kurie vėliau pateiks savininkams sąskaitas už atliktus darbus.

Panašiu principu buvo atnaujintas daugiabutis, pastatytas Laisvės alėjos ir K.Ožeškienės gatvės sankirtoje. Pasak Š.Kiaunės, kitos galimybės pagrindinės miesto gatvės pastatų fasadams sutvarkyti kol kas tiesiog nėra.

Pastatus žadama dekoratyviai apšviesti. Šviesa išryškins ir fontaną Muzikinio teatro sodelyje. Šiuo metu čia esanti vaikų žaidimų aikštelė bus patraukta Lėlių teatro link.

Laisvės alėjoje numatyta atlikti ne tik estetinius darbus. Žadama keisti komunikacijas, nutiesti įvadus, kad būtų galima prisijungti įvairiems paviljonams. Ketinama suvienodinti ir kioskų dizainą, mažąją architektūrą. Pasak Š.Kiaunės, stilius bus šiuolaikinis, galbūt su aliuzijomis į praėjusius laikus.

Laikini taps amžini

Kai buvo statomi dabartiniai tipiniai alėjos šviestuvai, žadėta, kad jie čia stovės laikinai, iki rekonstrukcijos. Tada buvo pasirinkti neutralaus dizaino šviestuvai ir paprastos apvalios metalinės atramos. Tačiau su išleistais daugiau kaip dviem milijonais litų lengvai atsisveikinti nenorima – šie šviestuvai vykstant rekonstrukcijai nebus keičiami. Juos tik žadama perstatyti į naujas vietas, arčiau liepų alėjos.

Pasak architekto, patraukti labiau į medžių alėją šviestuvai neišsiskirs iš bendro vaizdo. Dabar perspektyvoje susidaranti metalo juosta nedera prie aplinkos.

"Atkuriamas toks gatvės profilis, koks buvo tarpukariu. Dabar šviestuvai stovi tarsi vidury gatvės", – pastebėjo projekto autorius.

Kur kas didesnis galvos skausmas, kaip, rekonstruojant alėją, išsaugoti liepas. Pasak Š.Kiaunės, dalis medžių yra virš dabartinio grindinio, todėl kai kurias klombas teks palikti. Žemesniąsias bus mėginama panaikinti. Architektas konsultavosi su užsienio šalių mokslininkais ir sužinojo, kad įmanoma pamažu, per kelerius metus, nuleisti medžius apie 10 cm.

Laisvės alėjoje teks pakeisti maždaug dešimt ligotų medžių. Jų vietoje neįsodinsi liauno medelio, tad subrendusių medžių sodinimas taip pat kainuos nepigiai. Žalumos alėjoje turėtų daugėti – numatyta daugiau gėlynų, dekoratyvinių krūmų. Alėjoje tarp liepų bus keičiami suoliukai. Jie išliks mediniai, tačiau šiuolaikinio dizaino.

Ne tik danga turėtų rūpėti

Kaune keletą metų sklando idėja įsteigti viešąją įstaigą, kuri koordinuotų visa, kas susiję su Laisvės alėja, organizuotų renginius, formuotų įvaizdį.

Dar praėjusios kadencijos miesto taryboje buvo parengtas sprendimo projektas dėl tokios įstaigos. Tuomet jis atmestas dėl neįtikusių personalijų.

Architektas Šarūnas Kiaunė įsitikinęs, kad tokia įstaiga reikalinga. "Tai būtų didžiausias laimėjimas, nereikėtų nei dangos keisti", – pastebėjo architektas.

Pagrindinei pėsčiųjų gatvei atgaivinti ne mažiau įtakos turi kvartalų situacija. "Kadangi kvartalai yra tokie, kokie yra, net nėra vizijų, kad jie keisis. Laisvės alėja ir liks tokia, kokia yra", – prognozavo Š.Kiaunė. Kvartalai nepereinami, kur buvo galima pereiti, – uždaryta.

"Jei miestas būtų turtingas, išpirktų sandėliukus, parengtų žemę investuotojams, kvartalai būtų tvarkingi, atsirastų naujų funkcijų, savaime atsirastų trauka į Laisvės alėją", – įsitikinęs autorius.

Tolesniuose Laisvės alėjos rekonstrukcijos etapuose numatyti tokie patys pasikeitimai, kaip ir pirmajame. "Revoliucijos nebus", – pridūrė autorius.

Tiesa, dėl S.Daukanto gatvės ateities dar nenuspręsta. Svarstoma, kad po ja iš Karaliaus Mindaugo prospekto turėtų nusidriekti tunelis į Vienybės aikštę, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Be to, atkarpoje tarp Soboro ir Vytauto prospekto taip pat planuojama įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Buhalterija

Laisvės alėja – pagrindinė Kauno gatvė, besitęsianti iš vakarų į rytus, esanti Centro seniūnijoje. Laisvės alėjos ilgis – 1621 m, plotis – 24–27 m.

Alėjoje auga 577 medžiai: 567 liepos, 6 kaštonai, 4 paprastieji klevai. Medžiai skiriasi amžiumi, augimo sparta, lajų forma. Pagal amžių skirstoma į tris grupes: daugiau kaip 50 metų – 350, nuo 30 iki 50 metų – 150, iki 30 metų – 77.

Šaltinis: "Vikipedija"

Alėjos istorija

1843 m. Rusijos caro įsakymu įsteigta Kauno gubernija. Iki 1847 m. parengtas ir patvirtintas miesto projektinis planas. Visas Kauno naujajai daliai (dabar Naujamiesčiui) statyti skirtas plotas padalytas taisyklingais kvartalais, o jo centre Odesos miesto pavyzdžiu numatyta visoje plano kompozicijoje dominuojanti bulvaro tipo gatvė (Nikolajaus prospektas – dabartinė Laisvės alėja).

1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1920 m. Kaunui tapus Lietuvos laikinąja sostine, miestas ėmė atgyti. Naujamiestis galutinai tapo miesto centru, o Laisvės alėja – svarbiausia funkcine erdve. Laisvės alėjoje iškilo keliolika urbanistiniu požiūriu reikšmingų pastatų: Centrinis paštas, Taupomosios kasos, apskrities savivaldybė, "Pienocentras", "Pažangos" rūmai.

Per Antrąjį pasaulinį karą ir antrosios sovietų okupacijos pradžioje Laisvės alėjoje reikšmingesnių pokyčių neįvyko. Iki XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos alėjoje pastatyta keliolika įvairios paskirties pastatų, dar keli jų iš esmės rekonstruoti.

Kokybiškai naujas Laisvės alėjos formavimo etapas prasidėjo 1982 m. Laisvės alėja rekonstruota pagal architektų A.Paulausko ir V. Paleckienės projektą. Pertvarkytas miesto transportas, Laisvės alėja paversta pėsčiųjų gatve, pereinančia į Senamiestį.

Šaltinis: "Vikipedija"