Pirmuoju prioritetu Kauno aukštųjų mokyklų specialybes nurodė beveik 7,6 tūkst. abiturientų. Didžioji dalis brandos atestatus šią vasarą gavusiųjų tikisi studijuoti sostinėje.

Lyderiai – tie patys

Internetinėje bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje baigus registruoti prašymus, matyti, kad tvirčiausias pozicijas Kaune išsaugojo Vytauto Didžiojo (VDU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetai. Išankstiniais duomenimis, pakankamo pirmakursių skaičiaus gali tikėtis ir kitos mūsų miesto aukštosios mokyklos.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos prezidentas, KTU studijų prorektorius Pranas Žiliukas pastebi, kad bendrosios tendencijos išlieka tos pačios.

"Šiaip ar taip Vilniaus universitetas lenkia mus ir čia nieko nepapūsi", – sostinės akademikų pranašumą pripažįsta P.Žiliukas. Šįmet studijas VU pirmuoju prioritetu nurodė beveik tiek pat stojančiųjų (7 tūkst.), kiek visose Kauno aukštosiose mokyklose kartu sudėjus.

Studijų programą KTU prioritetu nurodė 2250, VDU – 2120, Kauno medicinos universitete (KMU) – 1410, Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) – 750, Lietuvos Veterinarijos akademijoje (LVA) – 243, Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) – 800 žmonių.

Situacija gali keistis

Studijas rinktis Lietuvoje linkę 39 tūkst. pretendentų – tiek prašymų pateikta iki pirmadienio vakaro, kai internetinėje bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje baigti registruoti prašymai.

Pirmais prioritetais potencialūs studentai nurodė tas aukštąsias mokyklas, kuriose studijuoti pageidauja labiausiai. P.Žiliukas atkreipia dėmesį, kad prioritetų lentelės nesudaro pagrindo manyti, jog konkrečios programos būtinai bus užpildytos.

"Turime savo vidines taisykles, skaičių kombinacijas, bet tai daugiau primena loteriją, nes tikrus priėmimus lemia labai daug veiksnių", – sakė P.Žiliukas.

Pavyzdžiui, pirmuoju prioritetu palyginti daug nurodyta socialinių mokslų programų, bet valstybės finansuojamas vietas užims nedidelė dalis pirmakursių. P.Žiliukas daro išvadą, kad VDU priėmimo rezultatai bus kuklesni, negu prognozuojama, nes ten palyginti didelis susidomėjimas socialiniais mokslais.

"Vilnių užplūdo norintieji studijuoti socialinius mokslus, o kietesnių specialybių populiarumas palyginti didelis ir Kaune. Šioje srityje išliekame konkurencingi, – vertino P.Žiliukas. – Anksčiau buvo šlovė studijuoti socialinius mokslus Vilniuje, tokios studijos siejamos su didesnėmis galimybėmis įsidarbinti. Matyt, ir toliau taip mąstoma."

Ypač dideli konkursai laukia svajojančiųjų Vilniuje studijuoti ekonomiką, teisę ir verslo administravimą.

Šimtai aukštojo mokslo nesieks

Šįmet brandos atestatai įteikti 5125 Kauno miesto ir rajono abiturientams, tačiau internetinėje bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje prašymus studijuoti universitetuose pateikė ne visi potencialūs pirmakursiai. Šimtai kauniečių šįmet į mūsų šalies aukštąsias mokyklas nestoja.

"Kauną palietė emigracija", – daro išvadą P.Žiliukas. Ko gero, vieni pilnamečiai užsienyje studijuos, kiti – ten dirbs.

Palyginti didelė alytiškių abiturientų laida (1189) pateikė prašymus priimti į sostinės aukštąsias mokyklas. Konkrečią informaciją apie priėmimus pagal regionus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija turės liepos 23 d. 15 val., kai bus paskelbti priėmimo į universitetus rezultatai.

P.Žiliukas įsitikinęs, kad studentų grupes nesunkiai sudarys KMU, nors šios aukštosios mokyklos laukia nelengva kova su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu. LŽŪU turėtų gelbėti papildomos kvotos su miškininkyste susijusioms specialybėms. Tačiau socialiniuose ir technologiniuose moksluose preliminarūs LŽŪU rezultatai yra kuklūs.

"Pernai LŽŪU, LKKA ir LVA rezultatai buvo prastesni dėl mažesnio konkurencinių grupių skaičiaus. Šiemet jie santykinai geresni negu pernai, bet nelengva iš principo", – apibendrino P.Žiliukas.

Bendrajame priėmime šiemet dalyvauja 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos. Stojantysis galėjo prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 pageidavimų į bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų programas.

2010 m. valstybė finansuos beveik 19 tūkst. pirmakursių studijas: 9,7 tūkst. universitetuose ir 9,2 tūkst. kolegijose.