Atlikus nacionalinio stadiono statybų auditą Valstybės kontrolės specialistams kilo įtarimų dėl išleistų 60,5 mln. litų. Stadiono techninę priežiūrą vykdžiusi "Vilniaus kapitalinė statyba" esą nesugebėjo pateikti minėtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Chaosas vos gavus lėšas

Per dvejus metus nacionalinio stadiono statyboms buvo skirta apie 102 mln. litų, už juos parengtas projektas, atlikti konstrukcijų montavimo ir daliniai betonavimo darbai, ekspertizės. Tačiau iš visos statyboms išleistos sumos valstybės auditoriams įtarimų kelia kone pusė visų išlaidų – apie 60,5 mln. litų.

Keblumų kilo tikrinant atliktų darbų aktus, sąmatas, lyginant du kartus per visą statybų laikotarpį keistus statybas prižiūrinčios bendrovės "Vilniaus kapitalinė statyba" ir darbus atliekančio generalinio rangovo bendrovės "Veikmė" susitarimus.

Mat pirmasis šalių susitarimas pasirašytas 2007 m. lapkritį. Tuomet dar nebuvo patvirtintas statybų techninis projektas, tenumatyta galutinė 450 mln. litų statybų suma, atsiskaitymo už atliktus darbus būdas. Tačiau minėtasis susitarimas pakeistas 2008 m. gegužę, kai Vyriausybė skyrė 100 mln. litų.

Audito išvadose matyti, kad atsiradus lėšų, 2008 m. gegužę pakeistas pirminis susitarimas. Naujajame buvo patikslinta darbų sąmata, jų skaičius ir atsiskaitymo būdas. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad tokie pakeitimai neteisėti. Mat jau iki to laiko buvo atlikta darbų, tačiau atsiskaitant už juos buvo vadovaujamasi jau nauju susitarimu ir kitais įkainiais. Netikėtai pakito ir atliktų darbų skaičius, jų aprašai, aktai.

Auditoriai pasiklydo aktuose

Labiausiai Valstybės kontrolei užkliuvo pakeistieji darbų aktai. Mat dar 2007 m. susitarimu buvo numatyta atlikti darbų už 45 mln. litų, numatyti konkretūs darbai, jų atlikimo terminai, pasirinktos aiškios statybinės medžiagos. Naujajame, 2008 m. gegužės susitarime, numatyta bendra darbų suma liko ta pati, tačiau pakito darbų, atliktų 2007 m. spalį–2008 m. balandį, aktai, juose nurodyti skirtingi darbų aprašymai ir atliktų darbų skaičiai.

Auditoriai kreipėsi į "Vilniaus kapitalinės statybos" vadovybę, prašydami patikslinti, kokie darbai minėtu laikotarpiu iš tiesų buvo atlikti ir kodėl atsirado to paties laikotarpio aktų neatitikimų. Tačiau bendrovės vadovybė auditoriams pasiaiškino abstrakčiai. Auditoriams ir šiandien trūksta įrodymų, ar visi darbai buvo iš tiesų atlikti ir ar pagrįstai už juos išleisti milijonai.

Sumokėjo už neatliktus darbus?

Valstybės kontrolei trūksta įrodymų ir dėl kitų darbų. Pavyzdžiui, 2008 m. susitarime atskira eilute išskirta 10 mln. litų suma už atliktus kitus montavimo darbus. Valstybės kontrolė kreipėsi į "Vilniaus kapitalinę statybą", prašydama pateikti tas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Bendrovė auditoriams paaiškino, kad minėta suma išleista rengti projektui ir dalinei objekto ekspertizei, tačiau nepateikė konkrečius darbus liudijančių sąmatų. Auditoriams iki šiol neaišku, ar 10 mln. litų išleisti tesėtai, ar už šią sumą apskritai buvo atlikti minėti darbai.

Vartant dokumentus matyti, kad įtarimų auditoriams kelia ir 2,5 mln. litų, kuriuos pernai liepą "Vilniaus kapitalinė statyba" skyrė statybvietės įrengimo išlaidoms padengti. Esą tuo metu statybų generalinis rangovas "Veikmė" šiems darbams neturėjęs pakankamai lėšų, tačiau pažadėjęs, kad avansu gautą sumą vėliau išskaičiuos iš sąmatos. Patikrinę visus nuo pernai liepos pasirašytus darbų atlikimo aktus, valstybės kontrolės specialistai nustatė, kad tos išlaidos iki šiol neišskaičiuotos.

Dar daugiau, pamatų statybai 2007 m. rudenį buvo numatyta skirti beveik 4 mln. litų, tačiau sąmata 2008 m. gegužę perskaičiuota ir šiems darbams paskirta 7,5 mln. litų. Darbų kainos išaugo kone dukart dėl to, kad statybinės medžiagos ir technologijos vykdant statybą buvo keičiamos brangesnėmis, o su jomis keitėsi ir statybos darbų sudėtingumas bei įkainiai.

Kam pakartotinės ekspertizės?

Įtariama, kad valstybės lėšos buvo švaistomos ne tik už galbūt faktiškai neatliktus statybos darbus, už kuriuos buvo kruopščiai sumokėta, bet ir už projektavimą bei konstrukcijų ekspertizes.

Pavyzdžiui, 2007 m. vasarį "Vilniaus kapitalinė statyba" sudarė sutartį su privačia bendrove dėl projektavimo darbų už 8,4 mln. litų. Tačiau paaiškėjo, kad po metų už projektavimo paslaugas bendrovė sumokėjo 8,7 mln. litų, arba 300 tūkst. litų brangiau, nei projektuotojas siūlė vasarį.

2007 m. rugpjūtį nuspręsta užsakyti dar vieną pamatų konstrukcijų ekspertizę, nors šie darbai jau buvo atlikti prieš pusmetį, 2007 m. vasarį, ir kainavo beveik 200 tūkst. litų. Už papildomą ekspertizę atriekta trečdaliu daugiau, beveik 300 tūkst. litų.

"Projektuotojui už stadiono pamatų ekspertizės paslaugas pagal 2007 08 13 susitarimą sumokėta 299 tūkst. litų neteisėtai, nes pagal tų pačių metų vasario 23 dienos sutartį projektuotojas buvo įsipareigojęs atlikti esamų konstrukcijų ekspertizę. Taip savivaldybei padaryta 299 tūkst. litų turtinė žala. Be to, dėl nurodytų aplinkybių negalėjome įsitikinti, ar papildomos stadiono pamatų ekspertizės paslaugos buvo atliktos", – savivaldybei pateiktoje ataskaitoje rašo auditoriai.

Pakvipo baudžiamąja byla

Daugiausia įtarimų kelia atsiskaitymas už darbus, atliktus 2007 m. spalį–2008 m. balandį. Tuo metu "Vilniaus kapitalinei statybai" laikinai vadovavo Albertas Vitėnas. Tačiau šis atsisakė dienraščiui komentuoti nacionalinio stadiono audito išvadas, nes nebedirba bendrovėje ir su audito išvadomis nėra susipažinęs. Dienraščiui nepavyko susisiekti nei su kitu buvusiu bendrovės vadovu Modestu Valacka, nei su dabartiniu direktoriumi Renatu Dūdoniu.

O diskusijose su Valstybės kontrole dalyvaujantys savivaldybės atstovai patvirtino, kad jiems "Vilniaus kapitalinės statybos" pateikti dokumentai taip pat kelia pagrįstų įtarimų.

"Faktas, kad darbai yra atlikti, tik lieka neaišku, koks įkainis jiems pritaikytas, kokis tų darbų skaičius. Keisti darbų aktai: pradžioje parašyta, kad atlikti vieni darbai, vėliau į tą patį aktą už tą patį mėnesį įtraukti jau visai kiti darbai. Man sukėlė nuostabą, kad apskritai galima keisti darbų priėmimo aktus. Tai kažkas nenormalaus, tačiau šitą turi išsiaiškinti atitinkamos teisėsaugos institucijos. Valstybės kontrolė užsiminė, kad auditorių surinkta medžiaga gali būti pateikta šioms institucijoms, o už padarytus nusikaltimus gali būti keliama ir baudžiamoji byla", – atskleidė Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius

Jeigu paaiškės, kad lėšos buvo neteisėtai iššvaistytos, už tai atsakomybę turėtų prisiimti savivaldybės bendrovės "Vilniaus kapitalinė statyba" tuomečiai vadovai. O minėtus milijonus gavusi bendrovė "Veikmė" privalėtų juos grąžinti.