Paremti skurstančius čempionus užsimojusi valdžia biudžeto pinigus dalija ir penkiaženklius atlyginimus uždirbantiems treneriams. Kai kurie sportininkai, siekdami rentų, surengia tiesiog cirką.

Virto širšėlynu

Valstybės įsipareigojimas pasirūpinti jaunystę didžiajam sportui atidavusių ir šalį garsinusių Lietuvos atletų finansine padėtimi vos per pusantrų metų virto aistrų ir kivirčų židiniu.

Nuo praėjusių metų pradžios svariausius titulus iškovojusiems buvusiems sportininkams mokamos rentos atsidūrė Valstybės kontrolės akiratyje, rentas administruojančio Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) atstovai dūsauja tapę skylėtų įstatymų įkaitais, o politikai, užuot suskubę lopyti teisės aktus, kaltina nusipelniusius sportininkus savigarbos stoka.

Vargsta ne visi

2008 m. priimtos naujos Kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcijos, kurioje pirmą kartą numatytos buvusių sportininkų rentos. Jos iniciatoriai savo idėją tuomet aiškino noru užtikrinti pragyvenimo šaltinį sunkiai galą su galu suduriantiems praeities čempionams.

Buvusių sportininkų, kuriems valstybės parama – gyvybiškai svarbi, yra ne vienas. 1997 m. Europos krepšinio čempionės Jūratė Daktaraitė ar Larisa Vinčaitė, septintajame dešimtmetyje triskart žemyno čempione tapusi irkluotoja Rita Rudaitienė – tik kelios jų.

Tačiau rentas iš kiauro šalies biudžeto noriai ima ir sėkmingai sportinę aprangą trenerių kostiumais pakeitę krepšininkai, gaunantys solidžius atlyginimus iš pajėgių klubų.

Rentininkų sąrašuose yra Gdynės "Asseco Prokom" strategas Tomas Pačėsas, Kazanės "Uniks" praėjusį sezoną treniravęs Valdemaras Chomičius ir į verslą pasukusi buvusi Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žvaigždė Šarūnas Marčiulionis.

Piktina valdininkus

60 tūkst. litų atlyginimą Vilniaus "Lietuvos ryto" komandoje uždirbdavęs buvęs šalies čempionų strategas Rimas Kurtinaitis taip pat į kišenę kas mėnesį įsideda dar ir valstybinę rentą.

Pagal galiojančius įstatymus, jis ir kiti likimo nenuskriausti buvę atletai turi visas teises gauti rentą, tačiau KKSD vadovai neslepia apmaudo dėl tokio sporto įžymybių elgesio – esą sutaupytas lėšas būtų galima panaudoti kitoms sporto plėtros programoms finansuoti.

"Ar uždirbi tūkstantį litų, ar 60 tūkstančių, vis tiek turi teisę į rentą. Valstybės kontrolė bando mums primesti pažeidimus, kad rentos skiriamos asmenims, kurie ir taip gauna didžiulius atlyginimus. Bet ne departamentas priėmė įstatymą, kurį privalo vykdyti. Pavyzdžiui, jeigu nemokėtume rentos R.Kurtinaičiui, jis paduotų mus į teismą ir mes pralaimėtume", – skundėsi KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas.

Rentas jau apkarpė

Galimybę gauti rentą solidžiai gyvenantiems buvusiems sportininkams atvėrė Kūno kultūros ir sporto įstatyme palikta išlyga, kad rentos turi būti mokamos ne tik draudžiamųjų pajamų neturintiems karjerą baigusiems atletams, bet ir tiems, kurie gauna atlygį už darbą sporto srityje.

Tokia išimtis numatyta baiminantis, kad rentos paskatins patyrusius sporto specialistus atsisakyti savo veiklos ir anksčiau laiko išeiti į pensiją. Tačiau to, kad pasirinkta formuluotė leis pretenduoti į rentą ir itin gausias pajamas gaunantiems asmenims, įstatymą rengusi darbo grupė, kuriai vadovavo tuometis Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas, neįvertino.

Karjerą baigę čempionai gauna 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio darbo rentą (šiuo metu – kiek daugiau nei 3 tūkst. litų). Tiesa, šių metų pradžioje Vyriausybei suveržus biudžeto diržus, rentos dydis laikinai – iki 2012 m. – tapo priklausomas ir nuo asmens gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, apie 5 tūkst. litų uždirbantiems buvusiems sportininkams renta sumenko iki 900 litų.

"Vieniems sportininkams renta yra didžiulė parama, bet yra ir tokių, kuriems tokie pinigai nieko nereiškia. Tačiau jie vis tiek juos pasiima", – pyko R.Vaiginas.

Priekaištus atremia

Dienraščio kalbinti rentininkai, kuriems trenerio darbas leidžia gyventi gana padoriai, valdininkų ir politikų priekaištus atrėmė tvirtindami, kad rentų atsisakys tada, kai atlyginimų nebeims Seimo nariai.

"Dar dirbdamas KKSD vadovu pats norėjau įvertinti kiekvieną pasižymėjusį mūsų sportininką, kadangi jų Lietuvoje nėra labai daug. Visos šalys tai daro. Rentos gaunamos už pasiekimus, tai nėra kažkoks avansas. O mano nuopelnai nepriklauso nuo to, ar aš dabar sėkmingai dirbu, – mano Seulo olimpinis čempionas R.Kurtinaitis. – Galbūt teisingai keliate klausimą apie etikos reikalus, bet tada galime kalbėti ir apie Seimo narių, kurie verkia susimažinę sau atlyginimus keliais procentais, etiką. Norėčiau, kad jie visai atsisakytų savo algų – tada aš irgi nebeimčiau rentos."

Dalis atsispyrė pagundai

R.Kurtinaitis pabrėžė, kad jam mokama renta per pastaruosius metus ir taip sumažėjo nuo 3300 iki 730 litų per mėnesį. Be to, krepšinio specialistas tvirtino, kad birželį, kai jis atsisveikino su "Lietuvos ryto" klubu ir laikinai neturėjo darbo, KKSD jam išvis nepervedė jokių pinigų, o paaiškinimų, kodėl delsiama, R.Kurtinaitis esą taip ir nesulaukė.

Vis dėlto prašymus gauti rentas yra pateikusios anaiptol ne visos praeities Lietuvos sporto garsenybės. Buvę krepšininkai Arvydas Sabonis, Artūras Karnišovas Arvydas Macijauskas, nors ir turi teisę pretenduoti į rentą, valstybinėmis išmokomis iki šiol nesusidomėjo.

"Galima laikyti, kad jie savanoriškai, suvokdami sunkią valstybės situaciją, atsisako rentų", – svarstė R.Vaiginas.

Nevengia keistų viražų

KKSD atstovus siutina ne vien išmokas imantys turtuoliai. Jų teigimu, dėl abstrakčių teisės aktų formuluočių pasitaiko ne vienas piktnaudžiavimo atvejis, kai gudrauti pasiryžta net ir įžymūs čempionai.

Dviprasmybių kyla nustatant sportininko karjeros pabaigos datą. Pasak R.Vaigino, kai kurie buvę atletai, artėjant varžyboms, praneša atnaujinantys savo karjeras, o iškart po jų vėl skuba "į pensiją". Šią nesudėtingą schemą rentų medžiotojai esą pakartoja net keletą sykių.

Tarp tokių "neapsisprendusių" sportininkų minimas ir puikiai sporto sirgaliams pažįstamas Virginijus Praškevičius. 2003 m. Europos krepšinio čempionas šį pavasarį sportinę karjerą baigė jau antrą kartą.

Anot R.Vaigino, V.Praškevičius dar praėjusiais metais raštiškai pranešė paliekantis krepšinio aikštę, todėl jam buvo paskirta renta. 2010 m. vasarį 36-erių puolėjas sudarė kontraktą su Utenos "Juventus" komanda. Rentos mokėjimas jam buvo sustabdytas. Bet praėjusią savaitę KKSD sulaukė dar vieno krepšininko pranešimo apie karjeros pabaigą, tad mokėjimą teko atnaujinti.

"Privalėjome tai padaryti, bet tai nėra normalu. Čia kažkoks vaikų darželis, o ne įstatymo vykdymas. Jei rudenį vėl kas nors jam (V.Praškevičiui – red. past.) pasiūlys kontraktą – istorija kartosis", – pastebėjo R.Vaiginas.

Beje, "Juventus" klubo atstovai dienraščiui užsiminė, kad svarsto galimybę sudaryti sutartį su V.Praškevičiumi ir kitam sezonui.

Renta – ir statybininkui?

Dar vienas rentas reglamentuojančių teisės aktų Achilo kulnas – miglotas darbo sporto srityje apibrėžimas.

"Sakytume, sporto srityje dirba treneris arba kūno kultūros mokytojas. Bet gali būti ir kitokių atvejų, pavyzdžiui, darbas savivaldybės sporto skyriuje. Pasigilinus tenka daryti išvadą, kad toks darbas irgi susijęs su sportu, nes savivaldybės specialistą reikia laikyti sporto organizatoriumi", – aiškino R.Vaiginas.

Bene painiausia KKSD specialistams pasirodė 1997 m. Europos krepšinio čempionės Anetos Kaušaitės pretenzija į rentą. Buvusi krepšininkė šiuo metu dirba privačioje Suomijos bendrovėje.

"Ji prisiuntė pažymų, kad ten yra atsakinga už darbuotojų sveikatą ar dar kažką, bet argi tai yra darbas sporto srityje? Nepaisant visko, turime mokėti rentą", – atsiduso R.Vaiginas.

A.Kaušaitės sesuo Jurgita – kita žemyno krepšinio pirmenybių aukso medalio laimėtoja, gaunanti rentą, taip pat dirba užsienyje. J.Kaušaitė treniruoja Švedijos klubo komandą ir šios šalies jaunimo rinktinę.

"Savo patirtį J.Kaušaitė perteikia užsienio sportininkams, todėl mums nuo to nei šilta, nei šalta. Juk rentos mokamos iš Lietuvos biudžeto, o jis surenkamas iš Lietuvos žmonių. Apskritai negauname jokių duomenų apie užsienyje gyvenančių buvusių sportininkų pajamas. Jie gali dirbti statybose, gali būti konsultantais, ir vis tiek turės teisę gauti rentą, nes mes paprasčiausiai to nežinosime", – įstatymo spragas vardijo R.Vaiginas.

Dėl netobulų teisės aktų KKSD keliskart raštiškai kreipėsi į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Pasak R.Vaigino, departamento teisininkai pateikė šešis pasiūlymus, kaip tikslinti galiojančią rentų skyrimo tvarką, tačiau valdžia jokių pataisų iki šiol nepriėmė.

Komentarai:

Tomas Pačėsas, Gdynės "Asseco Prokom" vyriausiasis treneris

Nelabai suprantu, už ką man davė tą rentą. Jeigu ji priklauso tik nedirbančiam žmogui, tada taip ir reikia pasakyti. Bet jei skyrė rentą už nuopelnus, už pasiekimus, tada kaip galima žiūrėti, kuris iš mūsų daugiau turi, o kuris mažiau? Toks kelias veda tik komunizmo, kur visi lygūs ir pagal finansinę padėtį, ir pagal ūgį, ir pagal svorį, link. Žinoma, krizė veikia žmonių sąmonę, gal todėl ir kyla tokių klausimų.

Žilvinas Šilgalis, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas

Dabartinė situacija nėra normali. Tai yra ir pačių sportininkų savigarbos klausimas. Milijonieriams pretenduoti į kelių tūkstančių litų rentą yra nesolidu. Renta skiriama už nuopelnus buvusiam sportininkui, kuris gyvenime susiduria su finansiniais sunkumais. Tai nėra premija ar paskatinimas. Mes dabar sukame galvas, kaip šitą dalyką sureguliuoti. Jei nerasime kitos išeities, neliks nieko kito, kaip atsisakyti išlygos, kad rentą gali gauti ir asmenys, turintys pajamų iš darbo sporto srityje. Arba iki rudens rasime tinkamą formulę, arba naikinsime išimtis.

Algimantas Salamakinas, Seimo narys ir rentų iniciatorius

Rentos paskirtis – apsaugoti jaunystę sportui atidavusį žmogų nuo skurdo. Kai kūrėme rentų įstatymą, tikrai nemanėme, kad milijonieriai, užsidirbę daug pinigų, prašys tų rentų. Iš pradžių to nebuvo, bet paskui labai nustebau sužinojęs, kad didžiules pajamas gaunantys asmenys pretenduoja į rentas. Reikia įstatymo pataisos, kad norintys gauti rentą sportininkai privalėtų pateikti savo turto ir pajamų deklaracijas. Nėra sudėtinga sutvarkyti šitą reikalą, ir tai padaryti reikėtų kuo greičiau. Bet sporto komisijoje yra priešingų nuomonių, kalbama, kad reikia dar labiau plėsti rentininkų skaičių. Kiekvienas politikas nori prikišti nagus ir užsidirbti politinių balų.

Kas gali gauti rentą?

Rentos gali būti mokamos karjerą baigusiems sportininkams, kurie yra tapę:

olimpiniais čempionais ar prizininkais;

olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio čempionais;

olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio, olimpinių žaidynių rekordininkais;

parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtojais;

olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties ir pasaulio čempionais ir pasaulio rekordininkais.

Šiuos kriterijus atitinkantiems buvusiems sportininkams renta nemokama, jei:

sportininkai turi draudžiamųjų pajamų, išskyrus pajamas, gaunamas už darbą kūno kultūros ir sporto srityje;

sportininkai neteko Lietuvos pilietybės;

sportininkams yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinio nusikaltimo padarymą;

sportininkai gauna valstybinę pensiją;

sportininkai buvo diskvalifikuoti dėl dopingo preparatų vartojimo ar sporto organizacijų uždraustų metodų taikymo.

Kiek valstybei kainuoja rentos?

2009 m. KKSD biudžete rentoms mokėti buvo numatyta per 4 mln. litų. Panaši suma skirta ir šiais metais. Pernai 85 rentininkams buvo išmokėta 2,9 mln. litų. Dabartinis rentų gavėjų sąrašas išaugo iki 99 asmenų.