Antradieniais ir ketvirtadieniais nuo pat ryto prie Paco gatvėje 4-u numeriu pažymėto pastato būriuojasi žmonės. Šalta, drėgna, tačiau jie kantriai laukia, kol prasivers "Carito" socialinės tarnybos durys. O ten jų laukia loterija.

Suktis reikia greitai

Lygiai devintą spiečius suguža vidun, patrina sužvarbusias rankas ir sušilti dar nespėjusiais pirštais bando savo sėkmę.

Nuo to, kokį ant žalio kartoninio popieriaus užrašytą numerėlį ištraukia, priklauso būsimas laimikis: šiltesnė striukė, gražesnis megztinis ar tinkamo dydžio batai. Drabužių kalne sužvejoti sau apdarų skiriama vos 15 minučių, todėl suktis reikia greitai.

Tokias žaidimo taisykles nustatė "Carito" socialinės tarnybos savanoriai.

"Anksčiau pirmenybė rinktis atitekdavo tiems, kurie pirmesni ateidavo. Tačiau anuomet žmonės prie mūsų durų pasirodydavo ir 6–7 val. ryto, kildavo įvairių nesusipratimų, net muštynių. Todėl nusprendėme rengti loteriją: žmogus išsitraukia numerėlį, mes pagal tai sudarome eilę ir į kambarį rinktis drabužių įleidžiame po penkis žmones. Jiems duodame 15 minučių. Pagal šią tvarką gali ateiti pirmas, tačiau rinktis drabužius paskutinis", – pasakojo tarnybos vadovė Snieguolė Rudzinskienė.

Trečiadieniais – mamų diena

Eilėje prie drabužių susispaudę ankštame tarnybos koridoriuje paprastai laukia kelios dešimtys vilniečių iš įvairių miesto vietų. Dažniausiai tai – namų neturintys, priklausomybių kamuojami asmenys arba žmonės iš socialiai remtinų šeimų.

Trečiadieniai "Carito" socialinėje tarnyboje – mamų diena. Tarp suaukotų daiktų jos ieško drabužių savo vaikams ir vyrams.

"Dabar paklausiausi šilti vaikiški rūbeliai, batai, striukės, pirštinės. Vyrai dažniausiai ieško apatinių. Benamiai glaudžiasi nakvynės namuose. Ten turbūt nėra kur išsiskalbti, todėl žmonės nešvarius drabužius išmeta ir ateina pasiimti naujų", – svarstė S.Rudzinskienė.

Zojai šypsosi sėkmė

"Carito" savanoriai ir nuolatiniai įstaigos lankytojai netrunka vieni kitus pažinti. Tačiau vis dažniau apsilanko ir nematytų veidų. Tai byloja, kad paramos reikalingų žmonių gretos sostinėje nenumaldomai plečiasi.

Vien nuo pavasario "Carito" socialinės tarnybos lankytojų sąrašą papildė daugiau nei šimtas naujų pavardžių. Skurdas, sudėtingos gyvenimo sąlygos, nedarbas – tokias priežastis, kodėl kreipiasi pagalbos, pildydami anketą dažniausiai įvardija žmonės.

"Ateinu čia jau penkis mėnesius. Renku drabužių sau ir bedarbiui sūnui. Galima rasti: štai šitą striukę pasiėmiau praėjusią savaitę. Esu radusi gražų paltą – nenešiotą, su etikete", – džiaugėsi Zoja ir neslėpė, kad jai sekasi. Burtai lemia, kad į salę, kurioje sukabinti drabužiai, ji kaskart patenka viena pirmųjų: "Šįkart įėjau šešta, antradienį – trečia."

Vaikai neturi ko apsiauti

S.Rudzinskienė pasakojo, kad pastaruoju metu sulaukia skambučių ne tik iš seniūnijų ar savivaldybės, bet ir iš mokyklų.

"Jose dirbantys socialiniai darbuotojai vaikams, kuriais per menkai rūpinasi tėvai, prašo šiltų drabužių, batų. Sako, tiktų ir sportiniai bateliai, nes vaikas visai neturi kuo apsiauti", – kalbėjo "Carito" socialinės tarnybos vadovė.

Ji paragino vilniečius atlikti šventinį apsivalymą ir iškrėsti spintas. "Labai prašome šiltų viršutinių drabužių. Visai neturime batų, vyriškų striukių, paltų. Baisu, šalta, žiema, o pas mus kabo vasariniai rūbai", – apgailestavo S.Rudzinskienė.

Skurstančių – triskart daugiau

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Laiconienė sakė, kad socialiai remtinų vilniečių skaičius pastaraisiais metais šoktelėjo bent tris kartus. Paramą sostinėje gauna apie 40 tūkst. miestiečių.

"Bendra situacija labai bloga ir tolydžio prastėja. Nedarbo augimas – pagrindinis sunkios padėties rodiklis. Žmonės netenka darbo, pajamų ir iš karto atkeliauja į socialinės paramos gavėjų sąrašus", – visą problemos grandinę nupiešė R.Laiconienė.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad plečiasi ir labdarą teikiančių žmonių gretos. Pavyzdžiui, į "Carito" socialinę tarnybą kasdien užsuka apie 70 žmonių, kurie atneša savo drabužių.

Apie galimybę aukoti ne tik pinigus, bet ir maisto produktus bei drabužius skelbiama internete, apie tai kalba kunigai bažnyčiose.

"Žmonės atveža netgi indų, siūlo baldų, – sakė S.Rudzinskienė. – Šiandien drabužių atnešė 65 žmonės, šeši iš jų pas mus atėjo pirmą kartą. Panašus naujokų skaičius būna kasdien, vadinasi, rėmėjų nuolat daugėja."

Ir labdarai reikia pastangų

Visuomenėje svarstoma, kad labdaros idėja dar labiau pasklistų, jei potencialiems aukotojams būdų sudaromos palankesnės sąlygos. Pavyzdžiui, miestuose rastųsi daugiau specialių konteinerių, kur žmonės galėtų palikti nereikalingus drabužius.

Tokį konteinerį pernai rudenį prie prekybos centro "Akropolis" šiaurinio įėjimo pastatė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Rezultatai pranoko lūkesčius – 200–250 kg talpos konteinerius tenka ištuštinti net dukart per savaitę.

Tačiau prasitariama, kad ši idėja pasiteisino ne iki galo. "Iš pradžių ir mes buvome labai užsidegę. Tačiau pasikalbėjus su Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovais išryškėjo ir konteinerių trūkumų. Žmonės ne visada įmeta švarius, tvarkingus drabužius. Pasitaiko ir priplėkusių, supelijusių. Matyt, mūsų mentalitetas dar ne tas", – svarstė S.Rudzinskienė.

R.Laiconienė atkreipė dėmesį, kad konteineriai suteikia patogumo potencialiems aukotojams, bet ne nevyriausybinėms organizacijoms.

"Joms tenka tuos drabužius surinkti, o tai – transporto, degalų išlaidos. Esame labai tingūs. Norime, kaip mums patogiau. Darykime gerus darbus iš esmės ir įdėkime šiek tiek pastangų. Drabužių galima atnešti į socialinės paramos centrus, nakvynės namus, seniūniją – tikrai priims", – užtikrino R.Laiconienė.

Komentaras

Algis Strelčiūnas

Lazdynų seniūnas

Kasmet prieš Velykas ir Kalėdas rėmėjų padedami ruošiame vargingai besiverčiantiems gyventojams maisto davinius. Prie to įpratę žmonės jau dabar teiraujasi, kada gaus labdarą.

Be to, norinčių paramos vis daugėja. Prieš trejus ketverius metus dalį iš užsienio gautos labdaros netgi tekdavo išmesti, o dabar nelieka nieko. Būna, žmonės nusprendžia išvykti į užsienį, atneša į seniūniją drabužių. Mes juos išdalijame per socialinės rūpybos skyrių. Kiekvienas drabužėlis pasiimamas. Laikai kiti – nesikratoma nei paramos, nei labdaros.

Slaptas kraitelis

Aukojant drabužius labdarai, jie turėtų būti švarūs, išskalbti ir nesuplyšę. "Į valyklą tikrai nereikia nešti. Užtenka, kad rūbai tvarkingi", – sakė S.Rudzinskienė.

"Carito" socialinės tarnybos savanorės neskaičiuoja, kiek ir kokių drabužių žmonės išsineša. Vieni išeina nieko tinkamo sau neradę, kiti – su pilnu maišu.

Savanorės mielai padeda lankytojams pasimatuoti, pakonsultuoja, žiūrėk, kuriam labiau reikia, iš stalčiaus ištraukia ir apatinių. "Juos pasidedame ir dalijame asmeniškai – kad vienas žmogus nepasigriebtų visų. Būna, iš anksto paruošiame kraitelį ir toms mamoms, kurios pas mus užsuka pirmą kartą – kad nenusiviltų", – šypsojosi S.Rudzinskienė.

Drabužius labdarai aukoti galima darbo dienomis 9–17 val. Paco g. 4 – Šv. Petro ir Povilo bažnyčios užnugaryje.