Gyvenimas šalia didžiųjų sostinės gatvių gali reikšti bręstantį poreikį įsigyti klausos aparatą. Mat triukšmo lygis mieste tik kur ne kur neviršija normatyvų. Bėda sprendžiama? Taip. Niekur neskubant.

Namie – kaip sporto varžybose

Tarkim, žiūrite Lietuvos–Serbijos krepšinio rungtynes pilnutėlėje arenoje. Įsivaizduojate, kokį triukšmą kelia keliolika tūkstančių sporto aistruolių? Tik truputį didesnį nei didžiosiomis sostinės gatvėmis švilpiančios mašinos.

Kaip rodo strateginio Vilniaus miesto triukšmo žemėlapio duomenys, absoliutus triukšmo lyderis – Geležinio Vilko gatvė. Nuo pirmo iki paskutinio jos kilometro fiksuojamas triukšmo lygis gatvėje viršija 75 decibelus. Palyginkite: motorinis pjūklas skleidžia apie 100 decibelų triukšmą, o per krepšinio rungtynes "Siemens" arenoje triukšmo rekordai svyruoja ties maždaug 120 decibelų.

Nepadeda net ribojimai

Geležinio Vilko gatvę supančius pastatus pasiekia maždaug 60–75 decibelų triukšmas, prilygstantis nuolat įjungtos barzdaskutės ūžesiui. Ką jau kalbėti apie virš tunelio esantį Seimo viešbutį.

Ne ką geresnė padėtis ir kitose didžiosiose miesto arterijose: Ozo, Kalvarijų, Ukmergės, Antakalnio, Olandų, Pylimo, Pamėnkalnio, A.Goštauto gatvėse, Savanorių bei Konstitucijos prospektuose.

Rodos, dėl eismo ribojimo sostinės centras turėtų virsti savotiška ramybės oaze. Toli gražu. J.Basanavičiaus gatvė triukšmingumu ne ką atsilieka nuo Savanorių prospekto, Vokiečių – taip pat. Tik šiek tiek tylesne galima vadinti Didžiąją gatvę.

O Senamiestį juosiančiose T.Vrublevskio, Šventaragio bei B.Radvilaitės gatvėse triukšmas siekia ir daugelyje atkarpų net viršija 75 decibelus.

Visos minėtosios gatvės nerimsta ir naktimis. Nors triukšmas kiek mažesnis, vis tiek viršija ribinę vertę. Dieną ji siekia 50–55, naktį – 40–45 decibelus.

Pavojus ausims

"Kai viršijamos ribinės vertės, tai reiškia, kad valdžios institucijoms reikia imtis priemonių triukšmui mažinti. Blogiausia, kai triukšmas ribinę vertę viršija naktį, tuomet tai trikdo žmonių miegą. Triukšmo žemėlapiai turbūt visuose didžiuosiuose Europos miestuose panašūs", – "Vilniaus dienai" padėtį komentavo sostinės Visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.

Pasak jos, triukšmo lygio matavimai rodo, kad kai kurios judriausios gatvės – netinkama vieta gyvenamiesiems ar visuomeninės paskirties pastatams. "Geležinio Vilko gatvė jau turbūt netinkama, kad šalia būtų vadinamieji triukšmui jautrūs objektai – gyvenamieji namai, mokyklos, ligoninės. Greta tokių gatvių galėtų stovėti kitokie statiniai", – svarstė A.Razmienė.

Prie triukšmingiausių gatvių įsikūrusiems vilniečiams ji pataria investuoti į savo būstą: pirkti geriau garsą izoliuojančius langus, imtis pastatų renovacijos ir pan.

Mokytojai priversti rėkti

Pašnekovės teigimu, judriausiose gatvės triukšmas neturėtų viršyti 80–85 decibelų. Šalia esantys pastatai triukšmą esą sumažina tik 10–14 decibelų ir juose, norint susikalbėti, gali tekti ne juokais pakelti balsą.

"Pavyzdžiui, Simono Daukanto mokykla Jasinskio gatvėje. Ten ugdymo procesas, jeigu langai praverti, sutrikęs. Kad žmogus girdėtų kalbą, turi būti šnekama kur kas garsiau, nei sklinda foninis triukšmas. Šalia Geležinio Vilko gatvės norint susikalbėti reikia rėkti visa gerkle", – piktinosi A.Razmienė.

Neįmanoma atverti lango

Tai "Vilniaus dienai" patvirtino ir šios mokyklos direktorė Jolanta Knyvienė. "O ką darysi? Kitur gi neišsikelsime, – ironizavo ji. – Atsikraustėme iš Naugarduko gatvės – ten lygiai tas pats. Pernai sudėjo plastikinius langus – bent jau žiemą bėda taip nesijaučia. Pavasarį ir rudenį, kai šilta, norisi atidaryti langus, bet tiesiog negali to padaryti."

Pasak jos, savivaldybėje buvo pradėti darbai, siekiant mokyklą nuo triukšmo apsaugoti specialiomis izoliacinėmis sienelėmis. Tačiau jau kurį laiką mokyklos jokios naujienos nepasiekia.

Mokyklos įsikūrusios ir palei Ozo, Ukmergės, Kalvarijų bei daugelio kitų triukšmingiausių sostinės gatvių. Šalia jų apstu ir ligoninių bei kitokių visuomeninės paskirties pastatų.

Vera Karnauchova

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė

Yra Triukšmo valdymo įstatymas, kuris nustato leidžiamus triukšmo lygius atskirose teritorijose. Jeigu gauname skundų, juos peržiūrime ir siūlome priemones: triukšmą mažinančias sieneles, kitas izoliacines priemones. Dabar pakeitėme šviesoforų reguliavimą, kad (judriausiose gatvėse – red. past.) ilgiau degtų žalia šviesa ir mašinos keltų mažiau triukšmo. Taip pat svarstoma gatvėse tiesti specialias dangas, sugeriančias triukšmą, bet tai kol kas yra tik projektas.