Kaziuko mugėje stebėdamiesi neįtikimo kruopštumo reikalaujančių karpinių grožiu, daugelis nustemba sužinoję, kad jų autorius – valstybės tarnyboje dirbantis teisininkas.

Lemtingas atsitiktinumas

Klaidas Navickas kasdien skuba į darbą Teisingumo ministerijoje, kur vadovauja Registrų departamentui. O po dienos darbų, palikęs spintoje kaboti kaklaraištį ir oficialų kostiumą, jis į rankas ima žirklutes, peiliukus ir neskaičiuodamas valandų kuria gražiausius karpinius, kuriuose atsispindi lietuvių tautosaka ir paties autoriaus pomėgiai.

"Kažkodėl mane visi žino tik kaip karpinių kūrėją. Bet mano pagrindinis darbas – ne mažiau įdomus ir kūrybingas. Jau devynerius metus kuriu Lietuvoje registrus, ir man tai labai patinka", – šypsojosi beveik du dešimtmečius karpinius kuriantis tautodailininkas. Tačiau šįkart kalbėjomės apie jo ilgametį pomėgį.

K.Navickas sako visada turėjęs meninių gabumų: drožinėjo, lipdė iš molio. Tačiau būdamas studentas ieškojo pomėgio, kuriam nereikėtų daug vietos. Vieną dieną aikštėje jis rado žirklutes ir parsinešęs jas namo iškirpo pirmą karpinį – paukščiukus, kurių piešinį dar ir dabar saugo. "Kaip nėriau į tuos karpinius, iki dabar ir neišbrendu", – juokėsi jis.

Pirmiausia – teisininkas

Teisininkas savo darytomis atvirutėmis apdalydavo bendradarbius, draugus ir jo gebėjimai neliko neįvertinti: nuo 1991 m. K.Navickas buvo priimtas į Tautodailininkų sąjungą. "Tai reiškia, kad nebegali daryti bet kaip. Tavo darbus vertina, stebi, juk jie irgi nori išlaikyti savo lygį, todėl reikia nuolat stengtis", – aiškino tautodailininkas.

Mesti pagrindinio darbo ir užsiimti tik kūryba K.Navickas niekada nesvarstė: "Visų pirma aš – teisininkas. Man patinka mano darbas. O jei karpiniai taptų rutina, juos tikrai mesčiau. Pakarpai keturias valandas ir daugiau nebegali, rankos tirpsta, pūslių prisitrini. Tačiau kaip pomėgis ši veikla man tiko geriausiai. Seniau medžiodavau, žvejodavau, daug kuo užsiimdavau, bet metams bėgant atsirenki, kam labiausiai nori skirti savo laiką."

Prieš aštuonerius metus tautodailininkas dalyvavo konkurse ir gavo patalpas, kuriose įsirengė savo dirbtuves (J.Basanavičiaus g. 29). Iš pradžių jos atrodė lyg sandėlis bulvėms laikyti, tačiau įdėjus nemažai darbo ir lėšų dabar čia mielai darbuojasi ne tik pats tautodailininkas, bet moko karpyti vaikus, suaugusiuosius.

"Didžiausias iššūkis – mokyti vaikus. Jie labai pastabūs, jokia klaida pro jų akis nepraslysta", – šypsojosi K.Navickas. Nors apie karpymo technologijas yra įvairios literatūros, tautodailininkas norintiems išmokti šio meno pataria tiesiog imti į rankas žirklutes ir bandyti.

"Pasiimkite kokį žurnalą su daug nuotraukų ir iškarpykite jį visą taip, kad ir ausys, ir nosys liktų. Po trijų keturių žurnalų kirpsite jau beveik kaip profesionalas", – juokėsi jis.

Kaziuko mugės patriotas

K.Navickas – nuolatinis Kaziuko mugės dalyvis. "O kur mums, tautodailininkams, daugiau pasirodyti? Kaziuko mugė, Dainų šventė, dar turime festivalį "Baltika", ir viskas", – apgailestavo jis. Todėl Kaziukui kasmet ruošiasi su džiaugsmu.

"Ši šventė – vienintelė proga per metus susitikti su visais tautodailininkais, pabendrauti, pamatyti, kas ką sukūrė. Per mugę neturiu tikslo uždirbti, kitaip po jos tektų labai graužtis, jei nepavyktų. Žinoma, smagu, kai žmonės perka, bet mano pragyvenimo šaltinis kitas, todėl galiu tiesiog pasidžiaugti švente", – šypsojosi karpinių meistras.