Vilniaus valdžia įnirtingai ieško kosminių sumų komerciniams ir prabangos renginiams finansuoti, tačiau nesukrapšto 15 tūkst. litų dviem akmenims iš Neries ištraukti. Laivybos upe entuziastams kertama per kojas.

Poreikis yra, sąlygų – ne

Tūkstantmečio laivų regata, Neries vandenį sudrumstusi praėjusio šeštadienio popietę, laivybos upe sentimentus pabudino ne tik plaukikams, bet ir miestiečiams, įvykį stebėjusiems nuo tiltų.

Vėl užgimė diskusijos, kodėl panašiu reginiu negalima mėgautis kasdien, kodėl Neris dar pavogta iš vilniečių, o miesto valdžios pažadai atgaivinti upę taip ir nesipildo.

"Širdis plyšta, kai matai, kas darosi Hamburge, Kopenhagoje – įvairūs laivai, kavinukės ant vandens. Kodėl pas mus to nėra?" – apgailestavo kasmet keleivius nuo Mindaugo tilto Valakampių link plukdantis laivo "Ryga" savininkas Levas Benetis.

Jis įsitikinęs, kad norinčių irstytis Nerimi atsirastų – tereikia nors minimalios infrastruktūros.

"Bent 80 proc. visų Lietuvoje esančių mažųjų laivų registruota Vilniuje. Vadinasi, jų šeimininkai gyvena čia, o laivus laiko kur nors pamaryje, kur nuvažiuoja kartą per mėnesį. Kai su jais kalbuosi, sako: "Dievulėliau, kaip mes juos laikytume šičia. Savaitgaliai – Neryje, o per atostogas laivą – ant priekabos ir traukiame į marias." Poreikis yra, tik sąlygų – ne", – kalbėjo L.Benetis.

Bandymus lydėjo nesėkmės

Ankstesnės Vilniaus savivaldybės administracijos parengtame Turistinio vandens kelio Neries upe plane paminėta, kad visi darbai turėtų būti baigti 2010-aisiais.

Tačiau įgyvendinti šiuos užmojus kol kas nerealu. "Projektų ir pasiūlymų yra, planai neužmiršti, bet su investicijomis striuka", – pripažino pats Tūkstantmečio regatoje plaukęs miesto vicemeras Gintautas Babravičius.

Savivaldybės iždas kiauras, o privačių verslininkų dėmesio Neris nesulauks tol, kol bus išvalytas upės dugnas, pašalinti akmenys, pažymėtas laivakelis, įrengtos prieplaukos.

Ankstesni laivybos Nerimi bandymai daugeliui baigdavosi nesėkme: lūždavo laivų sraigtai, kentėdavo dugnas.

Gilinti Neries vagą yra uždraudę aplinkosaugininkai, nes tai galėtų negrįžtamai išnaikinti į Raudonąją knygą įtrauktų rūšių žuvis ir saugomus augalus.

Iš panaudotų lėšų – šnipštas

L.Benetis užtikrino, kad gilinti nė nereikėtų. Esą pakaktų upę apvalyti, išrinkti akmenis, pažymėti laivakelį, galbūt seklesnėse vietose pastatyti bunų, kad vandens lygis šiek tiek pakiltų, įrengti kelias nedideles lengvas prieplaukas.

"Viską reikėtų daryti iš lėto, po žingsnį, analizuojant, galvojant, kaip geriau, pigiau, patogiau tiems, kurie naudosis. Bet pas mus viskas atvirkščiai daroma. Sako, kad į visus šalies vandenis investuota dešimtys milijonų. Man, kaip verslininkui, kyla klausimas – kur tie pinigai? Juk jie turėtų grįžti kaip paslauga žmonėms. Pas mus pinigai imami tik tam, kad būtų panaudojami, o kad vienas ar kitas įrenginys nebus reikalingas, nesvarbu. Nemune pristatė prieplaukų – jos niekam nereikalingos. Projektai, kuriuos įgyvendinti buvo užsimojęs Vilnius, iš pradžių buvo pasmerkti žlugti. Projektavimu ir visko organizavimu užsiėmė miesto savivaldybės architektai. Jie nėra specialistai, o čia reikia profesionalų. Be to, kam iškart užsiplėšti grandiozinius planus, jei būtų galima Nerį atgaivinti pamažu ir be milžiniškų investicijų", – ilgą monologą rėžė L.Benetis.

Ministerija pasakė "ne"

L.Benetis siekė, kad šiemet vilniečių ir miesto svečių kelionė laivu "Ryga" prasidėtų ne nuo Mindaugo, bet nuo Baltojo tilto.

"Sankryža prie Mindaugo tilto labai judri, eismas intensyvus. Baltasis tiltas būtų patogesnė vieta įsilaipinti", – teigė verslininkas.

Tačiau jo planų įgyvendinti nepavyko. Laivo kelionę pradėti nuo Baltojo tilto trukdo šalia jo stūksantys du dideli akmenys.

Jiems pašalinti reikėtų specialios technikos. Riedulius ištraukti atsieitų apie 15 tūkst. litų. Tačiau tiek pinigų miesto valdžia nesurado.

"Upė dabar priklauso Vidaus vandenų kelių direkcijai, todėl kreipėmės į Susisiekimo ministeriją, kad skirtų lėšų, tačiau gavome neigiamą atsakymą", – paaiškino G.Babravičius.

Svyruojantys miesto prioritetai

Susisiekimo ministerijos viceministras Arūnas Štaras stebėjosi, kad atsakomybę savivaldybė nori užkrauti ant ministerijos pečių. "Tai ką, dabar liksime kalčiausi? Jei gyventume turtingai ir galvotume, kur padėti pinigus, viskas būtų paprasta. Tačiau nuo direkcijos biudžeto lėšos buvo nukirptos gruodį, dabar dar balandį. Mes tikrai negalime jos įpareigoti finansuoti darbų, kurie nė nebuvo numatyti. Tai sukurtų precedentą reikalauti ir kitiems: Kaunui, Nidai, Šilutei", – aiškino A.Štaras.

Jo manymu, Vilniaus valdžia turėtų peržiūrėti prioritetus ir pati ieškoti išteklių. "Arba kompromiso, pavyzdžiui, jei 5 tūkst. rastų miestas, 5 pridėtų pats verslininkas, likusius galbūt sukrapštytume ir mes", – svarstė viceministras.

Esą kita kalba būtų, jei norintys imtis laivybos Nerimi verslo veržte veržtųsi tai daryti. "Nemuno "Raketa" – puikus pavyzdys. Yra įgula, laivas, Nemune – jokių akmenų, tačiau paklausos trūksta. Vandens turizmui pirmiausia reikia gero verslo plano", – sakė A.Štaras.

L.Benetis tikino, kad jo tikslai Neryje – ilgalaikiai.

"Dešimtviečiu kateriu įsigudrinome nuplaukti iki Lazdynų tilto. Fantastika, kaip ten gražu! Jei man kas nors būtų pasakęs, kad Vilniuje tokie vaizdai, nebūčiau patikėjęs. Kokie skardžiai! Dirbame nuo ryto iki vakaro ir galbūt savo darbu įrodysime, kad ką nors daryti tikrai reikia. Kai žmonės matys, kad plaukia vienas laivas, kateris, valtis, dar kas nors, rasis vis daugiau norinčių", – neabejojo L.Benetis.