Penktadieniais, 18.15 val., "Init" televizija suburia prie ekranų stilingos, nuotaikingos, visomis prasmėmis skanios laidos "Maistas ir aistros" gerbėjus. Žiūrovai ne tik išmoksta pasigaminti originalų patiekalą, bet ir išgirsta pikantiškų patarimų.

Dvarų virtuvių virtuozai

Laidos "Maistas ir aistros" vedėjai Indrė ir Erikas Tamašauskai nutarė atverti duris į lietuvių kulinarijos paveldo lobyną.

"Viešojoje erdvėje vykstant karštoms diskusijoms apie tradicinę, senąją lietuvių virtuvę, nuomonės pasidalijusios į du frontus. Vienoje barikadų pusėje vyrauja įsitikinimas, kad Lietuva neturi savo kulinarinio paveldo, kad visi mūsų tradiciniai patiekalai yra pasiskolinti iš svetur, kita pusė atkerta, jog atvirkščiai – Lietuvos maisto gaminimo tradicijos turėjo įtakos visai Vakarų ir Rytų Europos kulinarijai. Tos diskusijos ir įkvėpė laidos idėją", – pasakoja E.Tamašauskas, buvęs Seimo vicepirmininkas, kitados sukaupęs ir nemenką televizinę patirtį.

"Lietuvoje restauruojant ir atstatant dvarus, kilo susidomėjimas ir patiekalais, gamintais tuose dvaruose, – tęsia "Maisto ir aistrų" vedėjas. – Išlikę istoriniai šaltiniai leidžia  teigti, kad Lietuvos dvarininkai buvo tikri gurmanai, o jų virėjai – neabejotini kulinarijos virtuozai."

Laidų ciklą I. ir E. Tamašauskai pradėjo nuo senosios dvarų kulinarijos pristatymo Raudondrvario pilyje. "Laikotarpis siekia XVI-XVII a. Radvilų rūmų virėjų receptus, – aiškina E.Tamašauskas. – Ketiname aplankyti ir kitus Lietuvos dvarus bei pasidomėti juose gamintais patiekalais."

Kviečia kurti tradicijas

Vis dėlto pirminis impulsas, paskatinęs kurti kulinarijos laidą, buvo E.Tamašausko prisiminimai apie jo senelės gamintus valgius, apie išradingus ir nepaprastai skanius patiekalus, kuriuos ji ruošdavo kaip žiemos atsargas.

"Dalydamiesi šiomis žiniomis su draugais, išgirdome daug prisiminimų apie jų tėvų, senelių, net prosenelių patirtį, kulinarines šeimos tradicijas, – sako E.Tamašauskas. – Tai – labai įdomūs, verti išbandyti dalykai. Juo labiau kad man ir Indrei maistas, jo kokybė yra svarbi mūsų gyvenimo dalis."

Pasak jo, nėra namų, kuriuose neegzistuotų savos maisto gaminimo tradicijos. "Kai žmonės kuria šeimas, – kalba E.Tamašauskas, – tos tradicijos susipina ir įsilieja į bendrą Lietuvos arba jos regionų kulinarinių tradicijų paveldą. Savo laidose mes kviečiame šeimas  maisto gaminimo ne užkrauti vienam asmeniui, dažniausiai moteriai, o imtis šio išties malonaus užsiėmimo kartu, dalyvaujant visiems šeimos nariams."

I. ir E. Tamašauskai neabejoja, kad maisto gaminimo procesas – puikus būdas bendrauti. Todėl laidose "Maistas ir aistros", be vedėjų poros, prie viryklės galima išvysti ir svečią. Juo tampa žmogus, kuris ne tik mėgsta gaminti ir ragauti gardų,  kokybišką maistą, bet turi aistringą pomėgį ir gali įdomiai apie jį pasakoti talkindamas laidos vedėjams – pavyzdžiui, smulkindamas grybus ar pjaustydamas petražoles.

Pikantiška paslaptis

"Planuojame pakviesti ir žiūrovus pasidalyti savo mamų, močiučių ar promočiučių firminiais receptais, –  atskleidžia E.Tamašauskas. – Tuos žiūrovus kviesime į mūsų laidą pademonstruoti jų šeimų kulinarinio paveldo."

Vienas laidos "Maistas ir aistros" vedėjų poros principų – kuo daugiau gaminti patiems, užuot bėgus į prekybos centrą. "Juk išties labai daug ką galima pasigaminti savo virtuvėje, – įsitikinęs E.Tamašauskas. – Pradedant džiūvėsėliais, likusio sultinio išsaugojimu šaldiklyje, lydytu sviestu, baigiant gilių kava, majonezu. Taip galima ne tik skaniau ir sveikiau valgyti, bet ir sutaupyti."

Pikantiškiausias momentas žiūrovų laukia baigiantis laidai: "Maisto ir aistrų" vedėjai pristato produktą, ingredientą ar prieskonį, kuris nuo seno buvo vertinamas kaip afrodiziakas.

"Žmonijos istorijoje labai dažnai buvo ieškoma maisto produktų, kurie galėtų sugrąžinti prarastas jėgas, jaunystę, seksualinį pajėgumą, – aiškina E.Tamašauskas. – Kiekvienoje laidoje žiūrovams atskleidžiame produktą, kuris nuo senų  senovės įvardijamas kaip afrodiziakas."

Lietuviškas grybų sūris

"Šį sūrį, kurio receptą surado Indrė, mes jau pasiūlėme pasigaminti laidos "Maistas ir aistros" žiūrovams, – pasakoja E.Tamašauskas. –  Patiekalas – subtilaus, išskirtinio skonio."

Reikės

500 g virtų grybų,

7 kiaušinių,

2 svogūnų,

100 g rūkytų lašinių arba šoninės,

aliejaus kepti,

druskos,

juodųjų pipirų (geriausia – šviežiai sugrūstų),

kmynų.

Paruošimo būdas

Grybus 20 min. apverdame. Nupilame sunką. 5 kiaušinius kietai išverdame ir smulkiai supjaustome. Pakepiname susmulkintus svogūnus. Grybus sumalame mėsmale.

Į šią masę sudedame susmulkintus kiaušinius, pakepintus svogūnus. Tada įmušame 2 žalius kiaušinius, sudedame smulkiai supjaustytus lašinukus, paskaniname druska, pipirais ir kmynais. Masę gerai išmaišome ir sukrečiame į sūrmaišį. Jį užrišame ir 15 min. įdedame į puodą su verdančiu vandeniu. Tada paslegime tarp dviejų lentelių, prispaudžiame akmeniu arba puodu su vandeniu.

Paslėgtą sūrį laikyti parą, po to jau galima pjaustyti ir skanauti. "Patiekti galima su majonezu ar krienų padažu", – rekomenduoja E.Tamašauskas.

Radvilų virėjo rauginti kopūstai su vėžiais

Reikės

300 g raugintų kopūstų,

200 g vėžių arba krevečių,

100 g baltos duonos,

50 g sviesto,

50 g grietinės,

šaukšto smulkintų džiūvėsėlių,

druskos,

juodųjų pipirų.

Paruošimo būdas

Raugintus kopūstus nuspaudžiame, sudedame į puodą, įpilame vandens ir troškiname, kol kopūstai suminkštės. Išverdame vėžius (krevetes), išgliaudome jų mėsą. Sviestu ištepame orkaitės karščiui atsparų indą ir sluoksniuojame kopūstus, vėžius, baltos duonos riekes ir gabalėliais supjaustytą sviestą. Tokių sluoksnių padarome tris. Baigę sluoksniuoti, viršų aptepame grietine ir pabarstome džiūvėsėliais. Kepame, kol apskrus džiūvėsėliai. Gero apetito.