Skaidru yra tai, kas tikra Pereiti į pagrindinį turinį

Skaidru yra tai, kas tikra

2016-06-02 14:54

XXI a. tarpusavio bendravimas įgavo naujas formas. Vis dar vertinami susitikimai akis į akį, tačiau visavertiškais laikomi ir pasimatymai virtualioje erdvėje, kurioje taip pat užsimezga tikra draugystė. Socialiniai tinklai, įvairios programos išmaniuosiuose telefonuose suteikia galimybę kitoje erdvėje simuliuoti tikrovę, perkurti save siekiant idealo, tobulybės, kurių realiame gyvenime nėra. Tuose ryšiuose, kuriuos žmogus užmezga virtualioje erdvėje, stinga artumo – žmogiško noro sulaukti grįžtamojo ryšio iš pašnekovo: įdėmaus žvilgsnio, garsaus juoko, prisilietimo... Tad susitikti su žmogumi puodelio arbatos kai kuriems tampa vertybe, kai kuriems – atgyvena.

Kam stengtis ir planuoti savo laiką, jei galima patogiai sėdėti namuose ir bendrauti su keliais žmonėmis vienu metu, persikūnijant į skirtingus personažus, priklausančius nuo to, ko tą dieną mums (ar mūsų pašnekovams) reikia? Lyg mostelėjus burtų lazdele – galima tapti bet kuo, tik ne pačiu savimi.

Pastraipa apie pakitusius ryšius tarp žmonių atsirado ne be priežasties: po susitikimo puodelio arbatos su lietuvių kilmės pianiste, mokslininke ir dėstytoja prof. Raminta Lampsaitis, gyvenančia Berlyne ir galerijos "Aukso pjūvis" savininke Lolita Vyžintiene. Susitikimo tikslas – poetė ir dailininkė Aldona Gustas, beveik visą savo gyvenimą gyvenanti ir kurianti Berlyne,

Pernai Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune buvo surengta pirmoji menininkės piešinių paroda "Moterys su burnomis", o neseniai M.Žilinsko dailės galerijoje atidaryta tapybos kūrinių paroda "Aš esu mes".

Toli arti Lietuvos

"Ji prisirišusi prie Lietuvos. Visuomet klausiama atsako, kad yra lietuvė, nepaisant fakto, jog beveik visą savo gyvenimą praleido Vokietijoje ir nebemoka kalbėti lietuviškai, tačiau gimtosios kalbos skambesys žavi kūrėją", – pasakoja R.Lampsaitis.

Neatsitiktinai ir tapybos kūrinių paroda "Aš esu mes" surengta Kaune, nors menininkės gimtasis miestas yra Vilnius. Kaune, dar iki kūrėjai persikeliant į Berlyną, gyveno jos mylimas dėdė, pas kurį būdama maža lankydavosi. Prisiminimai iš to laiko menininkės atmintyje ryškūs iki šiol.

Dailininkė ir jos artimi žmonės su Kaunu sieja ir moterų muziejaus įkūrimą. Anot R.Lampsaitis, bėgant metams, M.Žilinsko dailės galerijos erdvėse dailininkės iniciatyva duris turi atverti pirmasis Lietuvoje moterų muziejus, kuriame veiks nuolatinė A.Gustas kūrinių ekspozicija, vyks kintančios, išskirtinai moterų, menininkių parodos ir veiks moterų literatūros biblioteka. Jai knygas iš savo asmeninių bibliotekų perleis A.Gustas ir R.Lampsaitis.

Artimiau susipažinti su A.Gustas bus galima ir šiųmetėje meno mugėje "ArtVilnius‘16": galerija "Aukso pjūvis" pristatys jos kūrybą, planuojama ir tiesioginė videokonferencija su autore.

Visus savo kūrinius A.Gustas yra padovanojusi Lietuvai: dalis jų saugomi M.Žilinsko dailės galerijoje, dalis – "Aukso pjūvio" galerijoje. Todėl galima tikėtis, kad jos tapybos, akvarelės, grafikos kūrinių, piešinių bus galima išsvysti dar ne vienoje unikalios menininkės parodoje Kaune.

"Tokia esu aš"

Buvimas savimi yra dovana, pirmiausia – sau pačiam, o ir visiems, sutiktiesiems, bet tai reikalauja atvirumo. Būti savimi – reiškia būti pažeidžiamamam, jautriam, labai drąsiam – gyvam, reaguojančiam į tai, kas vyksta šią akimirką. Buvimą savimi / su savimi / savyje A.Gustas atskleidžia parodoje "Aš esu mes" eksponuojamose drobėse.

Susitelkdama į vidinius išgyvenimus, jausminę patirtį, minčių srautus, A.Gustas atvirauja su kiekvienu jos parodą aplankiusiu žiūrovu. Būtinai atėjusiu, ne parodą apžiūrinčiu nuotraukose. Kiekvienas paveikslas įkvėpia ir iškvepia skirtingai, kitokiu ritmu. Tą pajausti galima tik stovint priešais drobes iš tikrųjų ir bendraujant: kalbantis ar tylint, žiūrint ir mintimis nuklystant į save, klausantis ir jaučiant.

A.Gustas meninė plastika žiūrovui lengvai atpažįstama, jos kūriniai unikalūs, saviti. R.Lampsaitis žodžiais, A.Gustas ir Jonas Mekas yra žymiausi lietuvių išeivijos kūrėjai, aktyviai vystantys menines idėjas iki šiol. Tad galimybė pažinti juos, kol jų kūrybinės ir gyvybinės galios neišseko, didelė vertybė.

Laisva, nevaržoma, atvira

Ekspozicijoje vystoma tema – moteris. Menininkė nagrinėja moteriškąjį pradą per jos būtį, jausenas, mąstyseną, virpesius. Drobėse atsikartojantis abstrahuotas moters pavidalas – aliuzija ne tik į pačią kūrėją, bet ir į moterį apskritai. Į moterį, kurioje telkiasi gyvybė, skleisdamasi įvairiomis savo formomis.

"A.Gustas dar paauglystėje suvokė savo moteriškumą, jį lydėjusias jausenas. Jai ypač svarbu būti laisvai, nevaržomai, atvirai. Tikros laisvės pojūtį menininkė pajusdavo plaukiodama vandens telkiniuose be maudymosi kostiumėlio. Jai svarbu buvo susitelkti į tą akimirką, kurioje kūno formos susiliečia su vandeniu, sudrumsdamos lygų jo paviršių", – pasakoja pianistė.

Drobėse, kuriose A.Gustas tapo vandenį, justi jėga, gimstanti susiliejus moteriškajam pradui ir niekam nepavaldžiai stichijai, galinčiai griauti ir statyti vienu metu.

Kūrėjos paveiksluose justi pagarbus žvilgsnį jį moterį, jos sudvasinimas, atotrūkis nuo fizinio pasaulio, suteikiant jai galių išmintingai valdyti visa, kas aplink, suvokiant visumą ir būnant jos dalimi.

Moters patirtis kaupiasi jos viduje, santykį su būtimi vystant juslėmis: moteriškąjai esybei svarbu įsižiūrėti, įkvėpti, paliesti, visa, kas randasi jos kelyje. A.Gustas vaizduojama moteris yra kuriančioji galia, ramus užutėkis ir gaivališka jėga, todėl drobėse daug dinamikos, tačiau vyrauja ramios, pastelinės spalvos, neperkrauta kompozicija, kurios ašis – moteris, keičianti savo pavidalus, būnanti viskuo, bet sykiu ir išliekanti savimi.

Menininkės gebėjimas prasikverbti pro išorybės sluoksnius, atrandant vidines gelmes, atskleidžia skaidrią kūrėjos dvasią. "Ji iki Dievu. Tiki, kad žmonės susitinka, nes taip turi būti", – kūrėją apibūdina R.Lampsaitis.

"A.Gustas turi gebėjimą matyti, kas dedasi už tūkstančio kilometrų. Ji nepaprastai jautri. Justi, kad yra turėjusi daug išgyvenimų, kurie išdegino jos sielą iki deimantinio skaidrumo. Atrodo, tarsi tas skaidrumas lyg dvasinis spindulys perskrodžia visa, kas atsiranda jos akiratyje", – papildo L.Vyžintienė.

Skaidrus pasaulio suvokimas, neakcentuojant jo gerųjų ar blogųjų pusių, o jas sujungiant, būdingas A.Gustas paveikslams: šviesa jungiasi su tamsa, įsisiautėjusį lengvų linijų chaosą nuramina harmoninga spalvų gama.

Gilyn po oda

Erotiškumas, būdingas A.Gustas paveikslams, nėra akcentuotas, vulgarus, atbaidantis. Veikiau atskleidžia moters esybę, jos gyvastį, tekančią įvairuojančiais būties paviršiais.

R.Lampsaitis pabrėžia, kad paroda "Aš esu mes" – pirmoji erotinė tapybos kūrinių ekspozicija Lietuvoje. "A.Gustas niekada neįvardijo savo kūrinių kaip erotiškų, tačiau jai visą gyvenimą išliko svarbi nevaržoma kūno laisvė, visi pojūčiai, patiriami per kūną", – sako pašnekovė.

Kūnas menininkės darbuose – tai gija, jungianti išorę ir vidų: liesdami ir patys liečiami, gebame patirti, išgyventi jausmus, sugerti į save virpesius ir į juos atsakyti.

"Pieštuku braukiama linija ant popieriaus – tai A.Gustas yra erotiškas aktas", – sako muzikė. Teptukas, slystantis drobių paviršiais, taip pat įkūnija šią jauseną. Skirtingų materijų susilietimas (dažai – drobė), susigėrimas vienos į kitą, minčių išlaisvinimas ir jausmų vizualizavimas paveiksluose – aktai, sukuriantys A.Gustas erdvę, atvedantys į jos pasaulį.

Dažnai juodai apsirengusi, pasišiaušusi, daug gestikuliuojanti menininkė perveria savo skaidrių mėlynų akių šviesa, kurios neįmanoma užmiršti. Nepamirštami ir jos piešiniai, paveikslai, poezija. Jie susigeria į žiūrovo odą ir tampa nebeatsiejama jo dalimi.

Vaikystės spalvos

Maironio lietuvių literatūros muziejuje galerija "Aukso pjūvis" pristato A.Gustas tapybos darbų parodą – "Mano vaikystės Lietuva" (vok. "Das Litauen Meiner Kindheit").

Kaip pastebi šią parodą pristatanti dr. Aušra Vasiliauskienė, 1975 m. Vokietijoje buvo išleistas vienuoliktas A.Gustas poezijos rinkinys "Oro narvai: mano vaikystės Lietuva" ("Luftkäfige: Eine Litauische Kindheit").

Parodoje eksponuojamas piešinių ciklas yra tarsi šios poezijos temos, dažnai pasikartojančios visoje literatūrinėje menininkės kūryboje, vizualinis perteikimas. Ciklą sudaro tapybos darbai, sukurti 1974–1990 m. Pagrindinis kūrinių objektas yra pati menininkė – mergaitė šviesiais plaukais. Jos naivaus, vaikiško ir kartu bundančio pasaulio atspindys yra supanti aplinka – kartais sentimentalūs lietuviški gamtos vaizdai ("Žąsų mergaitė" (1982), kartais pasakiškos fantazijos ("Gulbių medis" (1974), "Svajonių scena I, III" (1977), o kartais – tiesioginiai bundančio erotizmo vaizdiniai ("Sapnuose" (1984), "Mylimieji I" (1986). "Erotinis leitmotyvas ryškus visoje A.Gustas kūryboje. Pasak Audrones B.Willeke, analizavusios menininkės poeziją, vienur jis yra žaismingas ir įmantrus, užmaskuotas fantastiniuose debesų, gulbių, augalų, paukščių, žuvų motyvuose, kitur– išreikštas tiesiogine, lakoniška maniera. Ši mintis taikliai apibūdina ir menininkės tapybą", – sako A.Vasiliauskienė.

Kas? A.Gustas paroda "Mano vaikystės Lietuva".

Kur? Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

Kada? veikia iki birželio 5 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų