Festivalis "Operetė Kauno pilyje" liepos 6-ąją, Valstybės dieną, miestui padovanos pasaulinę operos-misterijos "Karūnos kelias" premjerą. Novatoriškas spektaklis žada būti vienas ryškiausių įvykių, sukurtas profesionalių solistų, originalios muzikos ir jaudinančios istorijos.

Sujungė du kūrinius

Pagal Antano Vienuolio kūrinį "Šventavartė" sukurta opera pirmą kartą nuskambėjo 2012 m. liepą Anykščiuose. Libretą jai parašė tragiškos lemties pernai Anapilin išėjusi režisierė ir tautosakinės bei mitologinės tematikos spektaklių autorė, dramaturgė Galina Germanavičienė.

Kai kūriniu susidomėjo festivalio "Operetė Kauno pilyje" organizatoriai, buvo nutarta jį papildyti ir pritaikyti kitai erdvei.

Kauniečių pastatymui teko išplėtoti kūrinio libretą – jį festivalio scenai adaptavo vienas festivalio organizatorių dainininkas Danielius Vėbra, pasitelkęs Justino Marcinkevičiaus dramą "Mindaugas". Pasikeitė ir kūrinio žanrinė traktuotė – jis tapo opera-misterija. Kūrėjai ir statytojai veikalui sugalvojo naują pavadinimą, labiau atspindintį naujojo spektaklio esmę – "Karūnos kelias".

"Kai man į rankas pateko A.Vienuolio legenda "Šventavartė", G.Germanavičienės libretą skaičiau daug kartų. Dėliodamas istorinius įvykius pagalvojau, kad ją galima būtų sujungti su viena žymiausių J.Marcinkevičiaus dramų", – pasakojo D.Vėbra.

A.Vienuolio kūrinys "Mindaugą" nuspalvinęs gamtos vaizdais, labai tinkančiais operiniam spektakliui, ir pagonybės koloritu.

Drąsina kūrėjus

Nors festivalis "Operetė Kauno pilyje" vyks jau tryliktą kartą, "Karūnos kelias" yra antras spektaklis visame jo repertuare. Pirmasis – prieš porą metų rampos šviesas išvydusi operetė "Karaliaus antrininkas" buvo itin teigiamai įvertinta tiek prisiekusių operetės gerbėjų, tiek ir visos žiūrovų auditorijos.

"Turime visas galimybes, nebėra jokių draudimų, tačiau kompozitoriai, matyt, bodisi ar bijo prisiliesti prie mūsų didžiųjų tautos vadų istorijos. Gal jiems baisu nukrypti nuo istorinių faktų? Bet pažiūrėkime į Giuseppe Verdi "Makbetą" ar Modesto Musorgskio "Borisą Godunovą" – ten ir faktai pagražinti ir kai kurios spalvos sutirštintos", – sakė D.Vėbra ir pabrėžė: opera pirmiausia esąs meninis kalbėjimas.

"Karūnos kelias", pašnekovo teigimu, bus improvizuota opera, nes, be solistų, scenoje vaidins ir Kauno dramos teatro aktorius Dainius Svobonas, šokio partiją atliks choreografas Gintaras Visockas, kuriam patikėtas krivio vaidmuo, pasirodys choristai ir baleto artistai.

Dainuos žymiausi atlikėjai

Scenoje žiūrovai išvys žymiausius Kauno valstybinio muzikinio teatro solistus: pagrindinį karaliaus Mindaugo vaidmenį atliks Ramūnas Urbietis, gražiąją vaidilutę Vaidą vaidins Raminta Vaicekauskaitė, dainuos Tomas Ladiga, Raimondas Baranauskas, Giedrius Prunskus, Andrius Apšega.

Pasak organizatorių, R.Urbietis labai atsakingai ėmėsi savo vaidmens, nes vis dėlto gal tai vienintelė galimybė suvaidinti Lietuvos karalių.

"Visi solistai labai noriai ir entuziastingai dirba, pati tema juos labai jaudina. Visa kūrybinė grupė dirba vienu ritmu ir jaučia vienas kito energetiką. Viskas labai jautru, net šiurpuliukai bėga. Tai bus jaudinantis spektaklis", – apie kūrybinį procesą pasakojo viena iš festivalio organizatorių Laimutė Kuzmickaitė-Milašienė.

Pasak jos, Mindaugas sukūrė patį tobuliausią istorinį kūrinį – valstybę, kuri gyvuoja iki šiol, tad festivalis šiuo spektakliu atiduoda jam duoklę. O kadangi operoje verda aistros ir jausmai, režisierius Kęstutis Jakštas nutarė atskleisti Mindaugo, kaip žmogaus ir kaip valdovo, dramą.

"Gavęs medžiagą ilgą laiką nežinojau, nuo ko pradėti spektaklį. Tol, kol nesuvokiau, kas yra pagonybės esmė, iš kur ji semiasi jėgų. Tai yra keturios stichijos: žemė, ugnis, vanduo ir oras, – pasakojo K.Jakštas. – Kas yra žmogus? Žmogus yra pelenai, kurie atsiduria žemėje. Iš žemės imame molį indams gaminti. Induose verdame sriubą, kurią įkvepia žmogus. Ir vėl viskas nuo pradžių."

Pasak režisieriaus, lietuviams vis dar artimas šitas žmogaus gyvenimo, kaip tų molinių indų, trapumo jausmas.

Simfoninė ir džiazo muzika

Kūrinio siužetinės peripetijos padiktavo ekspresyvią, šiuolaikiniais sąskambiais ir harmonijomis prisodrintą muzikinę medžiagą. Kompozitorių Vaidos Striaupaitės- Beinarienės ir Sauliaus Šiaučiulio kompozicijoje susijungia šiuolaikinė simfoninė muzika, nuspalvinta folkloriniu koloritu, ir džiazas.

Neįprastą muzikos stilių pynę atliks specialiai festivaliui surinktas Sankt Peterburgo ir VDU Muzikos akademijos studentų festivalio simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Jono Janulevičiaus, ir S.Šiaučiulio Ritmo grupė.

"Dirigentas J.Janulevičius yra mano atradimas. Aš juo labai džiaugiuosi ir pasitikiu", – sakė S.Šiaučiulis, kurio biografijoje – ne tik kompozitoriaus, bet ir vieno ryškiausių Lietuvoje džiazo pianistų epitetas. Klaipėdietis kūrėjas negailėjo komplimentų ir kolegei iš Kauno V.Striaupaitei-Beinarienei, kurios modernus požiūris į liaudies muziką – jos naudojami įvairūs senieji instrumentai, kanklės, akmenėliai, labai gražiai įsilieję į visą kūrinio kompoziciją.

Skirtingos stilistikos muzikai komplimentų negailėjo ir projekto dirigentas J.Janulevičius. Jo teigimu, tokia džiazo ir simfoninės muzikos, besiremiančios pagoniška lietuviška melodika ir dermėmis, sintezė bus vienas ryškiausių pasirodymų Lietuvoje.

"Vieni muzikantai gros iš natų, kiti – džiazuos, o atlikėjams tai bus labai didelis iššūkis, – intrigavo J.Janulevičius. – Stovės atskira scena dainininkams, šokėjams ir chorui, atskira – orkestrui. Vien šių scenų sujungimas yra tam tikras iššūkis. Paprastai klasikiniame teatre orkestras būna orkestrinėje duobėje, o dainininkai – scenoje. Taigi tas klasikinis kontaktas tarp orkestro, dirigento ir solistų, kai scena stovi viena šalia kitos, bus iš dalies gyvas, o iš dalies – per monitorius, naudojant videokameras, ekranus, garso aparatūrą. Tai bus labai novatoriškas pasirodymas".

Susipynęs siužetas

Kauno pilies prieigose skambėsiančioje naujojoje operos versijoje bus dvi pagrindinės siužetinės linijos. Pirmoji – J.Marcinkevičiaus dramoje "Mindaugas" atskleista valdovo drama, asmenybės, pasiekusios aukščiausią tikslą – karaliaus karūną – išgyvenimai.  Kaip rašė klasikas, "karūną, kurios "brangakmeniai kaip gyvatės akys, net kraują stingdo", kuri aplaistyta krauju ir plėšo širdį, bet vis tiek tai yra brangios tėvynės valdovo karūna".

Antroji siužetinė linija pagrįsta legenda apie narsią Vaidilutę Vidą ("Šventavartė"), jos uždraustą meilę Kriviui bei pasiaukojimą, paklaidinant priešo kariauną klampiose pelkėse ir taip išgelbstint savo šalies valdovą Mindaugą.

A.Vienuolio kūrinyje minimi senus dievus garbinantys protėviai, vaidilučių ritualai, deivės Mildos garbinimo apeigos davė impulsą sukurti muziką, kurioje gausu lietuviško folkloro elementų – dainos, sutartinės, skamba lietuviški instrumentai: kanklės, skudučiai, lamzdeliai, autentiško skambesio suteikia ritmavimas akmenimis. Operos pradžią ir pabaigą ženklina obojaus ir anglų rago solinė partija.

Duoklė operetei

Liepos 5 d. festivalio "Operetė Kauno pilyje" organizatoriai nudžiugins operetės žanro mėgėjus.

Vakaro programa "Kauno pilies muzika" nestokos netradicinių lengvojo scenos žanro interpretacijų, į gausų pažįstamų dainininkų būrį įsilies ir svečiai: dainininkai – Pirjo Püvi (sopranas, Estija), Igoris Levenecas (tenoras, Ukraina), Jelena Mirtova (Rusija), Dmitrijus Jakubovičius (Baltarusija), instrumentininkai – Linda Veleckytė (smuikas, JAV), Augustinas Rakauskas (akordeonas), Aurelijus Užameckis (kontrabosas).

Prie dirigento pulto žiūrovai matys svečių iš kitų šalių: jau dalyvavusius šiame renginyje Oksaną Madaraš iš Ukrainos, profesorių Sergejų Rolduginą iš Sankt Peterburgo ir pirmąkart čia diriguosiantį, tačiau Lietuvos muzikams puikiai pažįstamą dirigentą iš Estijos Erki Pehk. Jei praėjusių metų "Muzikos prie Kauno pilies" programoje festivalio žiūrovai girdėjo ketvirtį valandos trunkantį operečių fragmentų popuri, tai šiemet jų laukia panašios trukmės populiariųjų miuziklų melodijų pynė, kurią dainuos nemenkas būrys publikos mylimų solistų.

Puoselėja ilgametę tradiciją

Nuo pirmojo "Operetė Kauno pilyje" festivalio, įvykusio 2002 m., organizatoriai pakvietė žiūrovus į daugiau nei 70 koncertinių programų, kuriose dainavo daugiau negu 250 dainininkų iš Lietuvos ir 21 Europos šalies, jas dirigavo 25 Lietuvos ir užsienio šalių dirigentai. Programose dalyvavo 18 įvairios sudėties kolektyvų, atlikta daugiau nei 950 skirtingų pavadinimų kūrinių, parodytas vienas operetės spektaklis ir specialiai festivaliui rengiama opera "Karūnos kelias".

Renginius prie Kauno pilies veda žiūrovų numylėtinis aktorius, valstybinių ir šventinių renginių bei televizijos laidų vedėjas Gintaras Mikalauskas, bendradarbiaujantis su operetės festivaliu nuo pirmojo renginio ir nuo 2007 m. jam talkinanti dainininkė Ieva Vaznelytė.