Nors gyventojai į įsipareigojimus bankams dar žiūri atsargiai, o vartojimo paskolų pastaraisiais metais mažėjo, šalies bankai tikina, kad šių kreditų rinka pamažu atsigauna.

Tapo konservatyvesni

Šalies bankų vartojimo paskolos fiziniams asmenims šių metų kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, sumažėjo 26 proc. ir siekė 885,3 mln. litų, kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys. Pernai, palyginti su 2010 m., vartojimo paskolos sumažėjo dar labiau – apie 30 proc., nors siekė 1191,5 mln. litų.

Konsultacijų bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ verslo plėtros vadovas Justas Gavėnas sakė, kad vartojimo paskolų rinka Lietuvoje vystėsi pagal visus ekonomikos dėsnius: „Vartojimo paskolų, kaip naujo produkto, atsiradimas lėmė vartotojų pliūpsnį – žmonės ėmė kreditus negalvodami, kaip juos reikės atiduoti. Tik po kurio laiko suvokė, kad tai – matematiškai prastai apgalvotas žingsnis.“

Nors, kaip pabrėžė J.Gavėnas, per pastaruosius keletą metų smarkiai išaugo kredito įstaigų konkurencija, reikalavimai vartojimo ir greitųjų kreditų rinkose sugriežtėjo. Todėl, anot jo, bendras vartojimo kreditų kiekis krito. Pašnekovo manymu, skolinimo sąlygos artimiausiu metu nesikeis, esą paskolų apimtis 2007–2008 m. lygį pasieks tik tuomet, kai ekonomika visiškai atsigaus.

Klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Andrius Šuminas sako, kad vartojimo paskolų sumažėjo dėl konservatyvesnio bankų ir klientų požiūrio. Esą patys bankai pripažino, kad skolinimas prieš krizę buvo neracionalus, todėl dabar renkasi savo finansinę padėtį gebančius įvertinti klientus.

Rinka atsigauna

Nors pastaruoju metu bankai vartojimo paskolų suteikė vis mažiau, tačiau patys tikina, kad rinka atsigauna, o vartojimo paskolų poreikis pajudėjo iš sąstingio.

DNB banko Pardavimo valdymo departamento vadovės Lijanos Žmoginaitės teigimu, vartojimo paskolų rinka, palyginti su krizės įkarščiu, pamažu tampa aktyvesnė: „Pernai sausį vartojimo paskolų visas bankų sektorius suteikė apie 37 mln. litų. Šių metų sausį naujai išduotų vartojimo paskolų apimtis išliko panaši kaip ir pernai, o šių metų kovą matėme pagyvėjimą – suteikta apie 54 mln. litų vartojimo paskolų.“

Anot pašnekovės, suaktyvėjimą galima sieti su geresniu gyventojų ekonominių perspektyvų vertinimu ir sezoniškumu, nes pavasarį ir vasarą žmonės dažniau planuoja ir įgyvendina šeimos gerovės gerinimo planus.

SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos teigimu, pirmą metų ketvirtį bankas išdavė 30 proc. daugiau vartojimo kreditų nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį.

Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovas Justas Babarskas sakė, kad vien šiais metais nuo sausio iki kovo dvigubai išaugo ir naujai išduotų vartojimo kreditų skaičius, ir naujai pasirašytų vartojimo kreditų skaičius.

Jis sakė pastebėjęs, kad šiuo metu vartojimo paskolomis dažniau susigundo jaunesni – 25–34 – metų gyventojai. Panašios tendencijos vyravo ir 2008 m., o 2009–2011 m. palyginti daugiau vartojimo kreditų ėmė vyresni nei 45 metų asmenys.

Apsidraudžia nuo skolos

L.Žmoginaitė patikino, kad imdami paskolas gyventojai dabar itin atsargiai įvertina savo galimybes paskolą grąžinti. Todėl esą tokių atvejų, kai jie susigundo vartojimo paskola padengti atostogas ar kelionę, beveik nepasitaiko. Prieš 3–4 metus tokie klientų sprendimai dar buvo dažni.

„Tai, kad žmonės vertina savo įsipareigojimus atsargiau, rodo ir vartojimo paskolų draudimo statistika. Pavyzdžiui, per 2011 m. beveik 80 proc. imančių vartojimo kreditą banke draudėsi. Todėl nelaimės atveju kitiems šeimoms nariams nereikia perimti finansinės naštos“, – pasakojo pašnekovė.

Ji taip pat pabrėžė, kad žmonės nuo šiol dažniau domisi ne tik palūkanų dydžiu, bet ir kitomis sutarties sąlygomis, pavyzdžiui, ar galės kreditą grąžinti pirma laiko.

A.Šuminas pabrėžė, kad ruošdamiesi imti vartojimo paskolą gyventojai turėtų neskubėti ir susipažinti su kelių bankų siūlomomis sąlygomis.

Sąlygos kito nesmarkiai

Šiuo metu skirtingi komerciniai bankai Lietuvoje teikia vartojimo paskolas nuo 500 iki 40 tūkst. litų, o kredito terminas svyruoja nuo 3 mėnesių iki 5 metų.

L.Žmoginaitė pasakojo, kad dažniausiai gyventojai ima vidutiniškai 11 tūkst. litų vartojimo paskolą ir bankui įsipareigoja ją grąžinti per trejus metus.

J.Babarskas pasakojo, kad Ūkio bankas praėjusių metų pabaigoje vartojimo kreditų išdavimo sąlygas supaprastino. Anot jo, vartojimo kredito minimali suma sumažinta iki 500 litų, taip pat panaikintas šiems kreditams taikytas komisinio mokesčio minimumas. Dabar nedideliems, iki 999 litų siekiantiems kreditams, taikomas tik 1 proc. komisinis mokestis.

Vartojimo paskola šiame banke siekia nuo 500 iki 10 tūkst. litų, gyventojai, anot pašnekovo, dažniausiai renkasi 8 tūkst. litų kredito sumą.

Skolinasi litais

Pastebima, kad vartojimo paskolų palūkanos litais šalies bankuose yra didesnės nei eurais. Tačiau, kaip sakė bankų atstovai, mažesnėmis palūkanomis gyventojai dažnai nesusigundo ir renkasi vietos valiutą.

„Pastebime aiškią tendenciją, kad klientai linkę skolintis ta valiuta, kuria gauna pajamas. Pastaruoju metu skolinimasis litais augo“, – sakė Jūratė Šidlauskaitė, banko „Swedbank“ Vartojamojo finansavimo skyriaus vadovė.

Šiuo metu vartojimo paskolų litais palūkanos skirtingose bankuose siekia nuo 7–9 proc., eurais – nuo 6–7 proc. 2011–2010 m. paskolų litais palūkanos siekė nuo 10 proc., eurais – nuo 7 proc.

Populiarėja kortelės

Dažniausiai vartojimo kreditus gyventojai ima automobiliui, buitinei technikai, namų apyvokos daiktams įsigyti. Pastaruoju metu vis dažniau šie kreditai naudojami ir gyvenimo sąlygoms pagerinti, pavyzdžiui, būsto remontui.

„Gana dažnai vartojimo paskolos taip pat imamos naudotam automobiliui pirkti, kartais – vaikų studijoms užsienyje ir su tuo susijusioms išlaidoms apmokėti. Įdomu tai, kad mažesniuose miesteliuose, kur būstas pigesnis, žmonės, sutaupę dalį savo lėšų ar tėvams padedant, likusią dalį finansuoja imdami vartojimo paskolą. Nors tokiu atveju palūkanos paprastai didesnės, palyginti su būsto paskolos palūkanomis, tačiau žmonėms nereikia įkeisti būsto“, – sakė L.Žmoginaitė.

Trumpalaikei ir mažesnei paskolai dažniau naudojamos kredito ar debeto kortelės su kredito limitu. Kredito korteles gyventojai naudoja tiek didesniems pirkiniams, tiek kasdieniams pinigų srautams subalansuoti.

Anot pašnekovės, klientams patrauklu tai, kad kortelės savininkas, su tam tikromis išimtimis, tam tikrą skaičių dienų kreditu gali naudotis be palūkanų: „Tai naudinga alternatyva trumpalaikei vartojimo paskolai, kai perkamas mažesnis pirkinys ar atsiskaitymams anksčiau, nei išmokamas mėnesio atlyginimas. Todėl matome, kad papildomų pranašumų turinčių mokėjimo kortelių paklausa taip pat pastebimai didėja.“

Naujai suteiktos vartojimo paskolos*

Bankas Suma (mln. litų)

„Swedbank“ 434,4

SEB 187,3

DNB 177,5

Ūkio bankas 27,9

Šiaulių bankas 14

„Nordea“ 12,8

„Citadele“ 12,8

„Danske“ 12,7

Medicinos bankas 2,8

„UniCredit Bank“ 2,8

Iš viso 885,3

* Fiziniams asmenims, 2012 m. iki kovo pabaigos.