Per 2014 metus Klaipėdos regione bankrutavo arba yra likviduota 271 bendrovė. Daugiausiai tai prekybos, statybos bendrovės, bet yra ir kelios iš uosto.

Subyrėjo po konflikto

2014 metams baigiantis bankroto byla iškelta bendrovei „Vakarų laivynas“. Ji yra viena „Vakarų laivų gamyklos“ grupės įmonių.

Kritimo procesai bendrovėje „Vakarų laivynas“ prasidėjo dar 2013 metais. Tų metų balandį bendrovės direktoriui Rimvydui Marcinkui buvo skirta nuobauda už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes esą per pigiai pardavinėjo medieną. Po šio proceso kitą dieną bendrovės „Vakarų laivynas“ akcininkai atšaukė jį iš pareigų.

R.Marcinkus kreipėsi į teismą, kad jam panaikintų nuobaudą ir atstatytų į pareigas, o „Vakarų laivyno“ akcininkai pateikė priešpriešinį reikalavimą kompensuoti per 34 tūkst. litų žalą už neva ne rinkos kainomis parduotą medieną.

Klaipėdos apylinkės teismas R.Marcinkui 2014 metų sausį panaikino nuobaudą, priteisė kompensacijų už negautą atlyginimą ir atmetė „Vakarų laivyno“ priešieškininį reikalavimą.

Su visomis kompensacijomis, negauta atlyginimo dalimi, išeitinėmis pašalpomis ir teismo išlaidomis iš „Vakarų laivyno“ buvo priteista per 80 tūkst. litų.

Vėliau Klaipėdos apygardos teismas dalį priteistų sumų panaikino, bet vis tiek teisus liko R.Marcinkus. Jam teko sumokėti nemažas sumas. Iš dalies šie procesai, o ir kitos priežastys lėmė, kad 2014 m. gruodžio 10 dieną bendrovei „Vakarų laivynas“ iškelta bankroto byla.

Bendrovė „Vakarų laivynas“ vykdė laivų vadinamuosius dokavimo, buksyravimo, kėlimo plaukiojančiu kranu ir kitus darbus. Geriausiais laikais joje dirbo per 100 žmonių.

Pralaimėtos bylos

2014 metams baigiantis, tiksliau – gruodžio 18 d., bankroto byla iškelta laivų remonto bendrovei „TTF garantija“. Ji vykdė siauros specializacijos darbus – laivų variklių remontą. Kompanijos darbuotojai vykdavo netgi į laivus, plaukiojančius jūrose.

Kompanijoje buvo teigiama, kad vykdant kai kuriuos darbus, susijusius su laivų variklių cilindrų karščiams atsparių detalių remontu, ji buvo vienintelė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulyje.

Bendrovės problemos prasidėjo kartu su 2009 metų krize, kuri smarkiai smogė pasaulio laivynui. Laivų paklausa sumažėjo, frachtai krito. Kartu smarkiai sumažėjo ir remontuojamų variklių.

Augo skolos, nuo 2010 metų prasidėjo bylinėjimaisi teismuose. Bendrovė „TTF garantija“ bylinėjosi su kompanija „Erranto Ltd“ dėl laivo „ML Rapla“ variklio remonto ir bylą pralaimėjo. Po šių procesų pasirodė tokie „TTF garantija“ aiškinimai: teismo sprendimo vykdymas paralyžuotų bendrovės veiklą, dėl sunkios finansinės padėties tektų mažinti darbuotojų skaičių, padidėtų bedarbių skaičius, darbuotojų šeimos liktų be pragyvenimo šaltinio.

2011 metais bendrovėje dirbo 20 žmonių. 2014 metais prieš bankroto paskelbimą jų skaičius sumažėjo iki 9. Iš laivų remonto veiklą vykdžiusių bendrovių bankroto byla iškelta ir „MK ir K remontas“. Tai buvo nedidelė bendrovė 2014-aisiais veiklos beveik nebevykdžiusi. 2011 metais joje buvo 3 darbuotojai.

Šiuo metu bankroto procedūra vykdoma ir kitai laivų remonto bendrovei – „MSBR Group“. Joje 2013 metais dirbo 26 žmonės.

Bankrotai „šienavo“ vežėjus

Bankrutuojanti bendrovė „UGSG Logistics Solutions“ vykdė krovinių ekspedijavimo ir logistikos veiklą. Tai buvo nedidelė bendrovė. Jos metinė apyvarta 2013 metais siekė apie pusę milijono litų. Bendrovė gyvavo beveik dvejus metus, nes buvo įregistruota tik baigiantis 2012-iesiems.

2014 metais bankrotas pasivijo ir kitą logistikos bendrovę „V&d Trucks“. Ji gabeno krovinius automobilių transportu. Nedidelė bendrovė buvo neseniai susikūrusi ir išvystyti platesnio verslo nesugebėjo.

Labiau žinoma buvo krovinių gabenimo bendrovė „Transbaltica“, registruota 2004 metais. Jai bankroto byla iškelta pernai lapkritį. Konkurencijos neatlaikė ir 2012 metais Kretingoje įkurta krovinių gabenimo bendrovė „EJG Transportas“.

2014 metais bankrotas pradėtas ir krovinių gabenimo paslaugas teikusiai bendrovei „Eugeda“. 2013 metais jos apyvarta dar siekė apie 1 mln. litų. 2014 metų pradžioje bendrovėje dirbo 8 žmonės. Bendrovė turėjo licencijas vežti krovinius iki 2016 metų. Į teismų procesus ji nebuvo įsisukusi.

Po bankroto presu pakliuvo ir krovą vykdžiusi individuali įmonė „Krova“. 2011 metais joje dirbo 40 žmonių, 2014 metų pradžioje – 19.

Sužlugdė Konkurencijos taryba

Bendrovės „Amber Bay“ problemos prasidėjo po Lietuvos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo. Juo už draudžiamą susitarimą Konkurencijos taryba Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijai bei 32 laivų agentavimo bendrovėms skyrė baudas, kurių bendra suma siekė beveik 12 mln. litų.

Bendrovei „Amber Bay“ skirtoji siekė 510,5 tūkst. litų. Ji 2012 m. kovą prašė baudą sumažinti, bet jos prašymas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo atmestas.

Po šios baudos skyrimo bendrovės lėšos buvo įšaldytos ir ji nebesugebėjo atsigauti. Nors po ilgų bylinėjimosi „Amber Bay“ paskirtą bauda 2014 m balandį teismuose buvo sumažinta iki 413,5 litų, tai bendrovės neišgelbėjo.

Nuo 2000 metų Klaipėdoje veikusi laivų agentavimo, krovinių gabenimo paslaugas geležinkeliu Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Kazachstane teikusi bendrovė buvo priversta bankrutuoti. Jos gabenimų apimtys per metus siekdavo apie vieną milijoną tonų.

Žlugo ir žvejai

Šiemet rugpjūtį bankroto byla buvo iškelta jūros žvejybos bendrovei „Sedija“. Nuo 2000-ųjų veikusi bendrovė tapo pastaruosius dvejus metus Baltijos jūros žvejyboje vykusio chaoso auka.

Ji kartu su kitomis žvejybos bendrovėmis visus 2014-uosius dalyvavo teismų procesuose dėl neteisėtų kvotų skirstymo.

Tačiau žvejybos bendrovė „Sedija“ jau ir anksčiau turėjo problemų. Dar 2005 m. žvejybos laivo LBB-1032, plaukusio iš Švedijos Karlskronos uosto į Klaipėdą, triume užduso du jūrininkai. Laivą iš „Senosios Baltijos“ buvo išsinuomojusi „Sedija“. Žuvusių jūrininkų artimieji per teismus prisiteisė nemenkas sumas.

Per ilgą teismų procesą iki paskutinės instancijos „Sedijai“ nepavyko įtikinti teisėjų, kad nuomotame laive įgula buvo ne jos ir ji tarsi neatsakinga už nelaimę.

Šiemet bankroto byla buvo iškelta ir Klaipėdoje žinomai laivų nuomos, žvejų mėgėjų plukdymo į jūrą bendrovei „Ostmarina“. Ji 2013 metų pabaigoje buvo minima vienoje civilinėje bylioje, kurią pralaimėjo. Toje byloje figūravo ir bendrovė „Jūrinis centras“, kuriai taip pat iškelta bankroto byla.