Buvusio uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo su triukšmais atleisto Algirdo Kamarausko sugrįžimas į Uosto direkciją kelia emocijų bangas Vilniuje.

Dėl paskyrimo uoste – emocijos Vilniuje

"Vieną dieną man į darbą paskambino buvęs susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene ir, užsiminęs apie Algirdą Kamarauską, klausė, kodėl į darbą priėmiau žmogų, kuris dirbo blogai. Paklausiau, iš ko sprendžia, kad A.Kamarauskas dirbo blogai, ir išgirdau teiginį: “Žinote, yra tokia Eugenijaus Gentvilo nuomonė", – prisiminė dabartinis Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Jis dar pridūrė, kad gerbiantis kiekvieno asmens nuomonę, bet už teiginius, jei jie yra šmeižikiški, reikėtų atsakyti.

"Atėjęs į Uosto direkciją radau daug chaoso, ypač uostų statybų srityje", – prisiminė A.Vaitkus.

Jo teigimu, darbuotojai Uosto direkcijoje buvo įbauginti, bijojo rodyti bet kokią iniciatyvą. Daliai akivaizdžiai trūko kompetencijos, jie į pareigas buvo paskirti pagal lojalumą.

Algirdas Kamarauskas buvo pasirinktas iš septynių kandidatų. Jį kaip geriausiai pasirodžiusį asmenį su geriausia uosto infrastruktūros vystymo programa atrinko komisija.

"Dėl infrastruktūros direktoriaus kandidatūros konsultavausi su uosto kompanijų vadovais. Didesnė dalis jų mano, kad geriausia kandidatūra yra Algirdo Kamarausko. Bendravau ir su teisėsaugos institucijų vadovais. Klausiau, ar nėra teisinių kabliukų kurio nors iš kandidatų atžvilgiu. Nė vieno kandidato atžvilgiu iš teisėsaugos priekaištų nebuvo", – prisiminė A.Vaitkus.

"Kodėl kažkas taip stengiasi man parinkti kadrus?" – klausė dabartinis Uosto direkcijos vadovas, priminęs, kad ne kas nors Vilniuje, o jis čia, Klaipėdoje, esantis atsakingas už tai, kaip efektyviai dirbs valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Kadrai – pagal kompetenciją

"Man vadovaujant Uosto direkcijai kadrai bus pasirenkami pagal kompetenciją, gebėjimus, turimą darbinę praktiką. Juo labiau infrastruktūros vystymo srityje, kuri yra viena svarbiausių Uosto direkcijos funkcijų", – priminė A.Vaitkus.

Klaipėdos uostas – didžiausias Lietuvos transporto mazgas. Jis vykdo valstybei svarbius investicinius planus. Uosto sėkmė, kai kasmet krova kildavo vidutiniškai apie 7 proc., kaip įrodė pastarasis dešimtmetis, priklauso nuo investicijų ir infrastruktūros gerinimo.

"Kodėl ir kam taip kliūva A.Kamarauskas?" – klausė A.Vaitkus ir pats atsakė, kad yra baimė, jog bus pakelti klausimai ne tik dėl to, kodėl pridaryta klaidų Šventojoje, bet ir kodėl Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymo srityje per pastaruosius metus padaryta daug broko? Kodėl dalis objektų nepriduoti laiku, buvo delsiama metus ir ilgiau, kodėl dėl ambicijų nesurasta keliasdešimt tūkstančių objektams užbaigti ir taip prarasti milijonai?

Investicijų paradoksai

Dabartinė Uosto direkcijos vadovybė jau pradėjo kelti klausimą, kodėl valdant ankstesnei vadovybei investicijų vykdymas uoste krito nuo 65 proc. suplanuotų lėšų panaudojimo 2008 metais iki 39 proc. – 2009-aisiais ir iki 37,6 proc. – 2010-aisiais?

Šiais metais investicijų panaudojimas Klaipėdos uoste yra pasiekęs rekordines aukštumas. Per tris ketvirčius investicijų panaudojimas siekė apie 95 proc. Investicijos sudarė 266 mln. litų.

Tai yra didžiausios visų laikų Uosto direkcijos investicijos. Iki tol didžiausio investicijos fiksuotos 2008 metais – 166 mln. litų.

A.Kamarauskas prie tokių šių metų investicijų dar nėra niekaip prisidėjęs – jis Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriumi pradėjo dirbti neseniai. Pats A.Vaitkus teigė prisidėjęs, nes tik pradėjęs vadovauti išjudino vėlavusį suskystintųjų gamtinių dujų terminalo prie Kiaulės Nugaros akvatorijos gilinimo projektą.

Vienas svarbiausių A.Kamarausko darbų bus tai, kad atsižvelgiant į uosto kompanijų plėtrą būtų planuojami infrastruktūros vystymo darbai. Per pastaruosius metus buvo atvejų, kai sandėliai stovi prikrauti krovinių, o laivo prie krantinių negalima statyti.

Kitas svarbus dalykas bus mažiausiomis lėšomis surasti galimybių pietinėje uosto dalyje dugną prie krantinių išgilinti taip, kad būtų priimami laivai, turintys didžiausią gramzdą, kokia jau yra laivybos kanale.

Pats A.Kamarauskas minėjo, kad šiuo metu atliekami skaičiavimai, vertinama, kur yra galimybės gilinti prie krantinių iki 14-14,5 metro nerekonstruojant krantinių, o kur nėra tokių galimybių, planuojama rekonstruoti krantines. Taip pat rengiami dalies gilinimų techniniai projektai. Puikus pavyzdys – 8–9 krantinės, kur radus galimybių realizuoti palyginti nebrangiai kainavusius gilinimo darbus, pradėjo atplaukti "Panamax" laivai, išgabenę rekordinius kiekius metalo granulių.