Neliktų Kiaulės Nugaros

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau skelbia, kad atliekamas uosto pietinės dalies poveikio aplinkai vertinimas. Rugpjūčio pabaigoje paskelbta, kad jį atliks "Sweco Lietuva", Lietuvos energetikos institutas ir Klaipėdos universitetas.

Vertinimo objektas yra gamtai itin jautrioje vietoje. Pagal projektinius pasiūlymus, kuriuos yra pateikusi tarptautinė kompanija "Moffatt & Nichol", visais trimis atvejais neliktų Kiaulės Nugaros arba jos didesnės dalies. Kiaulės Nugara nebūtų liečiama tik dalyje arčiau Kuršių nerijos, kur yra nutiestas SGD terminalo dujotiekio vamzdis.

Visais atvejais pietinėje uosto dalyje užpilant dalį Kuršių marių planuojama suformuoti naujus žemės plotus.

Poveikio aplinkai vertinimas pietinėje uosto dalyje turi būti atliekamas itin kruopščiai, nes vieta yra labai jautri. Po konkurso tam numatyta 478,9 tūkst. eurų suma.

Konteinerių krovos terminalai

Pietinės uosto dalies išvystymo projektinių pasiūlymų alternatyvos neseniai buvo pristatytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryboje. Trys alternatyvos skiriasi pagal 600 m pločio laivų apsisukimo rato išdėstymą, formuojamą sausumos plotą.

Įplaukimo rate gylis būtų iki 17 m, prie krantinių 16,5 m. Tai reikštų, kad prie naujų krantinių galėtų atplaukti didelės grimzlės laivai.

Vieta: vietoj Kiaulės Nugaros planuojama dalis naujo uosto. Vidmanto Matučio nuotr.

Dviem atvejais laivų apsisukimo ratas numatytas už dabartinės Kiaulės Nugaros link Kuršių marių, vienu atveju maždaug ties dabartine užteršto grunto saugojimo aikštele. Šioje aikštelėje visais atvejais būtų suformuotos uosto krantinės.

Visais pasiūlymais pietinėje uosto dalyje užpilant dalį Kuršių marių planuojama suformuoti naujus žemės plotus. Jų plotas būtų nuo 70 iki 100 ha. Būtų suformuotas apie 1 300 m krantinių ilgis. Prie jų galėtų stovėti du iki 400 m ilgio laivai, o kai kuriais atvejais ir 2–3 mažesni laivai.

Visuose trijuose formuojamuose naujuose plotuose preliminariai nurodyta, kad tai bus konteinerių terminalai. Numatytais atvejais jų plotas siektų 60, 85 ir 98 ha.

Prie 98 ha konteinerių terminalo papildomos krantinės nebebūtų formuojamos. Prie 85 ha konteinerių terminalo teritorijos būtų formuojama papildoma nedidelė teritorija.

Galbūt tai būtų vieta į upinius laivus krauti konteinerius, jei Lietuvoje būtų išvystyta vidaus vandens laivyba. Iš tiesų kažkas turi būti išvystyta, nes dabar į vidaus laivybos plėtrą yra dedamos nemažos ES paramos lėšos.

Prie to varianto, kur numatytas 60 ha konteinerių terminalas, dalyje link Kuršių marių būtų suformuotas dar 41 ha plotas.

Visais atvejais už naujo krovininio komplekso numatyta ir Klaipėdos miestui jau seniai pažadėta pastatyti Mažųjų laivų prieplauka.

Pietinio išvažiavimo problema

Pagrindinis klausimas, kam būtų statomas naujas konteinerių krovos kompleksas, bent jau taip jis pažymėtas "Moffatt & Nichol" projektiniuose pasiūlymuose. Greičiausiai taip prasiplėstų dabar iš Malkų įlankos veikiantis Klaipėdos konteinerių terminalas.

Kitas klausimas, ar trečiasis panašaus dydžio konteinerių terminalas Klaipėdos uostui bus reikalingas, kai dabartiniai terminalai, nors konteinerių krova ir auga, nėra užpildyti pagal jų pajėgumą? Atsakymas gali būti paprastas – konteinerizacijos lygis pasaulyje kyla, jis gali dar labiau apimti ir Klaipėdos uostą. Geras pavyzdys yra šie metai. Nepaisant karo Ukrainoje, "Belaruskalij" trąšų netekties, konteinerių  Klaipėdos uoste vis tiek daugėja.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, jog pietinės dalies plėtra itin svarbi, kad krovinių srautai būtų nukreipiami aplenkiant Klaipėdos miesto centrą. Jei taip, tai kam tada statoma estakada virš Šilutės plento ir kodėl nė kiek nepajudėjo Klaipėdos uosto pietinės dalies išvažiavimo kelio statybos?

Tai, kad vystant pietinę uosto dalį būtina vystyti ir pietinį aplinkkelį, įžvelgė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Dabar sunkusis transportas pernelyg smarkiai apkrauna ne tik Baltijos prospektą, bet ir Jūrininkų prospektą, Šilutės plentą. Jau šiuo metu turėtų būti planuojami pinigai ir rengiami projektai, kaip iš uosto nutiesti ne tik pietinį aplinkkelį, bet ir žymiai pagerinti judėjimą kelio atkarpa nuo Dumpių iki Jakų žiedo, kur transporto srautas jau yra labai didelis.