Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėdos ligoninių vadovus gena į konkursus

2013-03-28 05:00
Klaipėdos ligoninių vadovus gena į konkursus
Klaipėdos ligoninių vadovus gena į konkursus / Shutterstock nuotr.

Dešimtmečius vyriausiojo gydytojo postuose išsilaikę ligoninių vadovai turės pakovoti, kad liktų savo pareigose. Netrukus bus paskelbti konkursai užimti penkių didžiausių uostamiesčio gydymo įstaigų vyriausiųjų gydytojų vietas, nes su dabartiniais vadovais sudarytas neterminuotas darbo sutartis privaloma nutraukti.

Užsimojo prieš garsiausius

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, kurie šias pareigas eina ilgiau nei 10 metų, nuo šių metų liepos 1 dienos turi būti atleisti. Tokia nuostata įtvirtinta dar pernai įsigaliojusiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.

„Nuostata galioja visoms sveikatos priežiūros įstaigoms – ir kurių steigėja Sveikatos apsaugos ministerija, ir savivaldybių tarybos, ir ministerija sykiu su aukštojo mokslo įstaiga“, – paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos Personalo skyriaus vedėja Donata Budrevičienė.

Klaipėdoje yra penkios sveikatos priežiūros įstaigos, su kurių vyriausiaisiais gydytojais sudarytos neterminuotos sutartys turi būti nutrauktos birželio 30 dieną.

Miesto taryba turės atleisti puikiai mieste žinomus medikus: Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiąjį gydytoją Vinsą Janušonį, Vaikų ligoninės vyriausiąją gydytoją Klaudiją Bobianskienę ir Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vadovę Loretą Venckienę. Darbo bent jau laikinai neteks ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių – Klaipėdos jūrininkų ir Respublikinės Klaipėdos – ligoninių vyriausieji gydytojai Jonas Sąlyga ir Romaldas Sakalauskas.

Išgelbėjo medikų skaičius

„Klaipėdos miesto taryba yra steigėja kur kas daugiau sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau jų vadovams atleidimas negresia“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Kai kuriose uostamiesčio sveikatos priežiūros įstaigose jau įvyko konkursai ir vyriausieji gydytojai išrinkti penkerių metų kadencijai. Kitos gydymo įstaigos pateko į tą kategoriją, kurių vadovams kadencija nėra nustatoma.

Įstaigų, kuriose dirba dešimt ir mažiau medicinos praktikos licenciją turinčių gydytojų, vadovai ir toliau dirbs pagal neterminuotas darbo sutartis.

„Todėl nors ir Slaugos ligoninės, ir Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausieji gydytojai dirba jau ilgiau nei 10 metų, su jais sudarytos darbo sutartys nebus nutrauktos“, – tikino J.Asadauskienė.

Sutartis – 5 metams

D.Budrevičienės teigimu, konkurso, skirto naujiems sveikatos priežiūros įstaigų vadovams išrinkti, procedūros turi būti pradėtos likus trims mėnesiams iki liepos 1-osios, o tai reiškia, kad balandžio pradžioje.

„Nenorėčiau sakyti, kad Lietuvoje bus masiškai organizuojami konkursai išrinkti įstaigų vyriausiuosius gydytojus, nes tai skamba lyg rengtume grožio konkursą. Tačiau faktas, kad dar iki Velykų bandysime paskelbti konkursus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vyriausiųjų gydytojų pareigoms eiti“, – teigė D.Budrevičienė.

Ministerijos pėdomis seka ir uostamiesčio savivaldybė. Konkursus, kuriuose bus ieškoma savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vyriausiųjų gydytojų, planuojama skelbti balandžio pradžioje.

„Liepos 1 dieną jau turi būti išrinkti nauji įstaigos vadovai, kurie turi pradėti dirbti“, – tvirtino D.Budrevičienė.

Viešuose konkursuose galės dalyvauti ir dabartiniai įstaigų vyriausieji gydytojai.

Su konkursų nugalėtojais bus sudarytos terminuotos penkerių metų sutartys.

Svarbiausia – pasveikti

Uostamiestyje vyriausiuoju gydytoju rekordininku galima pavadinti Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovą V.Janušonį. Įstaigos vyriausiuoju gydytoju profesorius dirba 30 metų.

„Palaukite, juk konkursas dar nepaskelbtas, o norite iš anksto žinoti, kaip bus“, – V.Janušonis į klausimą, ar ketina dalyvauti konkurse ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti, konkrečiai neatsakė.

Jis pabrėžė, jog dar net neaišku, ar konkursai bus skelbiami. Priežastis – dalis parlamentarų inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar kadencijų trukmės nustatymas vyriausiesiems gydytojams neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimas iki balandžio 15 dienos turi apsispręsti, ar priimti nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jei toks nutarimas bus priimtas, tuomet įstatymo galiojimas bus sustabdytas, kol teisėjai pateiks išaiškinimą.

„Dirbu pagal neterminuotą sutartį, ji dar nesibaigė, o kaip bus toliau, bus matyti“, – lakoniškai kalbėjo V.Janušonis.

Konkretesnė buvo Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja L.Venckienė, kuri šias pareigas eina 16 metų. „Ko gero, konkurse dalyvausiu, nors dar ir nesu tvirtai apsisprendusi“, – teigė pašnekovė.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja K.Bobianskienė tvirtino, kad apie dalyvavimą konkurse galvos tada, kai jis bus paskelbtas. „O kol kas sveikstu“, – teigė nedarbingumo pažymėjimą turinti K.Bobianskienė, kuri ligoninės vyriausiąja gydytoja dirba 16 metų.

Spręs po Velykų

Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių uostamiesčio ligoninių vyriausieji gydytojai taip pat dar nebuvo apsisprendę, ar dalyvaus konkurse.

„Nieko negaliu komentuoti, nes nežinau galutinių sprendimų. Ar dalyvausiu konkurse? Tai mano asmeninis sprendimas. Kai bus paskelbtas konkursas, tada ir svarstysiu“, – teigė Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas J.Sąlyga. Šiemet sukako 21 metai, kai jis vadovauja sveikatos priežiūros įstaigai.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas R.Sakalauskas siūlė neskubėti.

„Sulauksiu Velykų, o po jų ir galvosiu. Būsiu atviras – tvirtai apsisprendęs tikrai nesu. Vyriausiojo gydytojo darbas nėra toks lengvas. Labai džiaugiuosi tuo, ką per tiek metų nuveikiau šiai ligoninei, jaučiu moralinį pasitenkinimą. Titaniškas darbas ir tikrai reikia pagalvoti, ar verta toliau dirbti. O dabar yra geresnių dalykų – ateina pavasaris, saulė, šv. Velykos, gražios moterys“, – ir rimtai kalbėjo, ir juokavo R.Sakalauskas.

Jis Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiuoju gydytoju dirba nuo 2000-ųjų.

Nuostata – betikslė

J.Asadauskienė pabrėžė, jog uostamiesčio valdžia laikysis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, su vyriausiaisiais gydytojais nutrauks neterminuotas sutartis ir paskelbs konkursus. Tačiau ji išsakė ir nemažai abejonių.

„Nežinau, ar teisinga be priežasties nutraukti neterminuotas sutartis. Bet įstatymas liepia, taip ir darysime. Ir nežinau, koks tokio įstatymo tikslas, kad reikia konkursuose ieškoti vyriausiųjų gydytojų. Man tai tokia įstatymo nuostata, kad reikia atleisti vyriausiuosius gydytojus ir skelbti konkursus, kuriuose jie gali dalyvauti, yra betikslė“, – nuomonę reiškė J.Asadauskienė.

Ji teigė, kad ir iki šiol sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai turėjo pakankamai galių atleisti vyriausiuosius gydytojus, jei jie blogai dirbo.

„Jei mūsų įstaigų vadovai neatleisti, vadinasi, nėra tokio poreikio, jie dirba gerai, tai kam kelti tas bangas?“ – garsiai svarstė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.

Ji tik spėjo, kad konkursai sveikatos priežiūros įstaigų vyriausiųjų gydytojų pareigoms eiti gali privilioti nemažai pretendentų.

Komentaras

Dangutė Mikutienė

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus, kuriais numatyta, kad gydymo įstaigų vadovų kadencija turi trukti penkerius metus, inicijavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Seimas siūlomus pakeitimus šiek tiek pakoregavo ir patvirtino. Manau, jog kadencijų trukmės vyriausiesiems gydytojams nustatymas yra geras sprendimas. Yra daugybė sveikatos priežiūros įstaigų vadovų, kurie dirba nuo 1997, 1995 ar net 1991 metų. Daugelio institucijų vadovams yra nustatytas kadencijos terminas ir sveikatos priežiūros įstaigos neturėtų būti išimtis. Juk negali taip būti, kad vienos srities įstaigose vadovai gali dirbti iki gyvos galvos. Be to, dabartiniams vyriausiesiems gydytojams yra sudarytos sąlygos dalyvauti konkursuose, kadencijų skaičius nėra ribojamas, todėl jie gali dirbti ir dar nors po dešimtmetį, reikia tik laimėti konkursą, įrodyti savo kompetenciją. Akivaizdu, jog kai kurie vyriausieji gydytojai nesusitaiko su tuo, kad bus nutrauktos pasirašytos neterminuotos sutartys, tad kreipėsi į kai kuriuos parlamentarus, kurie parengė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Jie kvestionuoja būtent kadencijas vyriausiesiems gydytojams, kad jos nebūtų nustatomos. Seime kitą savaitę tas kreipimasis bus svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete. O balandžio 9 ar 15 dieną jis turėtų būti svarstomas Seimo plenariniame posėdyje. Jei Seimas priims nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, įstatymo galiojimas bus sustabdytas. Seime yra įvairių nuomonių – vieni parlamentarai pasisako už tai, kad vyriausiesiems gydytojams būtų nustatomos kadencijos, kiti – ne.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų