Pirmą kartą ne tik Klaipėdos uosto, bet ir rytinės Baltijos šalių uostų istorijoje išgabentas ypatingas krovinys – partija gyvų galvijų.

Galvijai atvežti sunkvežimiais

Praėjusią savaitę Klaipėdos uosto krovos bendrovėje "Malkų įlankos terminalas" į laivą "AbouKarim IV" pakrauti 1080 mėsinių galvijų. Beirute registruotas laivas galvijus išplukdė į Libaną.

Nedideliame 96 metrų ilgio ir 14 metrų pločio laive šešiuose deniuose įrengti specialūs aptvarai. Vienu metu čia galima gabenti iki 2 tūkst. galvijų.

"AbouKarim IV" palyginti senas laivas, statytas 1978 metais. Tokių ypatingos paskirties laivų naudojimo terminas – pakankamai ilgas. Prieš priimant gyvus galvijus į laivą, jį apžiūrėjo

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Jie įsitikino, kad yra maisto ir vandens gyvūnams. Laivas – tvarkingas ir švarus, pritaikytas ilgesnį laiką gabenti galvijus.

Galvijai į Klaipėdos uostą suvežti sunkvežimiais iš Lietuvos bei kitų Europos šalių.

Griežti gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimai, verčia krovos darbus vykdyti operatyviai ir užtikrinti jog atgabenti į uostą galvijai būtų kuo skubiau pakrauti į laivą, kur jų laukia pašarai bei nepalyginamai geresnės kelionės sąlygos nei sunkvežimiuose.

Ūkininkams – nauja paslauga

"Mums krauti į laivus gyvus galvijus buvo išbandymas. Pasaulyje žinoma gyvų galvijų supirkimo kompanija užsakymą pakrauti galvijus į laivą pateikė likus porai dienų iki jo atplaukimo. Tai buvo eksperimentas siekiant įsitikinti, ar sugebėsime pakrauti į laivą ypatingą krovinį", – teigė bendrovės "Malkų įlankos terminalas" direktorius Julius Kiršis.

Jis džiaugėsi, kad darbą atlikti pavyko puikiai. Bendrovė, kuri bendrauja su Lietuvos ūkininkais, kraudama terminale jų užaugintus grūdus, tikisi, kad galės pateikti ir dar vieną paslaugą – krauti į laivus galvijus.

"Tikiuosi, kad pirmasis ir tikriausiai ne paskutinis galvijų gabenimas per Klaipėdos uostą atvers naujas galimybes Lietuvos ūkininkams. Bet koks žymesnis galvijų eksporto kiekio padidėjimas turėtų skatinti auginti daugiau galvijų, o kuo ūkininkai daugiau užaugins galvijų, tuo didesnės bus eksporto galimybės. Tai pastebima ir grūdų rinkoje – Lietuvos ūkininkai sparčiau pradėjo auginti grūdus tuomet, kai uoste buvo sudarytos palankios sąlygos juos eksportuoti", – pastebėjo J.Kiršis.

Jis mano, kad kasmet laivais galima būtų išgabenti 5–6 tūkst. Lietuvoje užaugintų galvijų. Jei dar toks pat kiekis būtų pritrauktas iš kitų šalių, kasmet per Klaipėdą galėtų išplaukti 5–6 laivai su galvijais po 2 tūkst. vienetų.

Dėl gyvų gyvūnų transporto logistikos niuansų vežant juos didelius atstumus, pirmasis laivas su galvijais buvo kraunamas dvi paras. Pradėjus nuolat plukdyti galvijus per Klaipėdos uostą, o supirkėjams įgijus Lietuvos ūkininkų pasitikėjimą, pakrovimo tempai, anot J.Kiršio, turėtų būti gerokai spartesni.

Galvijų gabenimo per Klaipėdos uostą krovinio tvarkytoja buvo kompanija "Tarptautinės logistikos centras".

"Pirmą kartą mačiau tiek popierių išleidžiant iš uosto laivą su kroviniu. Galvijus reikėjo išskirti ne tik pagal rūšį, bei ir suskirstyti pagal lytį, svorį, kainas, kilmės šalis", – teigė šios kompanijos direktorius Tomas Valauskas.

Nauda Lietuvos verslui

"Mes džiaugėmės, kad gavome užsakymą krauti į laivą galvijus. Atradome naują krovinį, pasitikrinome savo galimybes. Klientas liko labai patenkintas tiek mūsų, tiek valstybinių institucijų darbu ir tikimės, jog artimiausiu metu prašys mūsų paslaugų", – teigė J.Kiršis.

Jo nuomone, "Malkų įlankos terminalas" yra palankioje vietoje, į jį nesudėtinga atvežti galvijus sunkvežimiais. Kur nors kitur uoste galvijų krovą sunku įsivaizduoti.

Galvijų krovinys uostui ir kompanijai didelio tonažo neatneša. Laikoma, kad vidutinis galvijo svoris apie 500–600 kilogramų. Galvijų krovos į laivus tarifai tikrai nėra įspūdingai dideli, tačiau vertinant bendrą krovinio naudą, reikėtų įvertinti ir ūkininkų, vežėjų ir šalia uosto esančio privatus verslo gaunamas pajamas. Pavyzdžiui, kiekvienas galvijus atgabenęs sunkvežimis po krovos turėjo būti išplautas ir dezinfekuotas.

Ieškos naujų krovinių

Pernai bendrovė "Malkų įlankos terminalas" krovė 730 tūkst. tonų įvairių krovinių. Pagrindinis krovinys ir toliau išliko mediena. Nors jos pernai Klaipėdos uoste buvo krauta mažiau nei 2012 metais, tačiau Terminalas sugebėjo išlaikyti medienos krovos apimtis, o bendra terminalo krova buvo net 14 proc. didesnė nei 2012 metais.

Krovos padidėjimą lėmė tai, kad sezono pradžiai sėkmingai pradėjo veikti naujas birių krovinių terminalas, kur kraunami Lietuvos ūkininkų grūdai.

Bendrovė nuolat ieško ir įvairių naujų krovinių.

Šiemet planuojama 10-15 proc. didesnė krova nei pernai. Toliau bus ieškoma naujų krovinių. Didesne apimtimi dirbs birių krovinių terminalas.

Galvijų krova yra šiems metams neplanuotas krovinys. Bet tikimasi, kad sėkmingai atlikus jų krovą, specializuotas galvijų priėmimo laivas į Malkų įlankos terminalą atplauks dar ne kartą.

Dosjė
Baltijoje išmestos karvės

Prieš atplaukdamas į Klaipėdos uostą laivas "Abou Karim IV" pakliuvo į skandalingą istoriją. Baltijos jūroje ties Danija ir Švedija pernai gruodžio 31-ąją buvo rastos į krantą išmestos pirmosios padvėsusios karvės. Iš viso 14 galvijų. Dalis jų buvo nušauti, surištomis kojomis, nupjaustytomis ausimis ir perpjautais pilvais.

Šios karvės – ne tie galvijai, kurie išplukdyti iš Klaipėdos uosto. Galvijai Klaipėdos uoste buvo pakrauti vėliau nei rastos išmestos į pakrantę karvės.

"Abou Karim IV" karves į jūrą galėjęs išmesti prieš atplaukdamas į Klaipėdos uostą. Laivas į Rusijos Ust Lugos uostą plukdė raguočius iš JAV. Pakeliui dalis gyvūnų galėjo nugaišti ir jie buvo išmesti už borto. Atviruose vandenynuose nugaišusių gyvulių sukapotas dalis leidžiama išmesti į vandenį. Uždarose jūrose, kaip Baltija, tai daryti draudžiama. Mesti už borto nesukapotus galvijus bet kuriuose vandenyse draudžiama.

Pagal laivo "Abou Karim IV" dokumentus į Ust Lugą jis plukdė 1712 galvijų, į Ust Lugą pristatyti 1627 galvijai. Kapitonas aiškino, kad gruodžio 23-ąją laivas Atlanto vandenyne pateko į audrą, ir dalis gyvūnų, tiksliau 85, neatlaikė supimo. Galvijai neva buvo išmesti neutraliuose vandenyse. Apie galvijus, išmestus į Baltijos jūrą, nekomentuota.

Kai į Danijos ir Švedijos pakrantes jūra išplukdė karvės, jau iš Klaipėdos uosto į Beirutą plaukusį laivą "Abou Karim IV" buvo ketinama sulaikyti Vokietijos Kylio kanale. Tačiau Vokietijos tarnybos atsisakė tai daryti. Sulaikyti laivą su galvijais yra didelė rizika. Laivas sausio 14-ąją įplaukė į Šiaurės jūrą. Palydovinio ryšio duomenimis, į Beirutą šis laivas turi atplaukti sausio 25 dieną.