Nusikaltėlių išmonei nėra ribų – neseniai pensininkams infarktus kėlė žinios apie artimųjų sukeltas avarijas, o prasidėjus vasarai sukčiaujama neva nuomojant poilsiautojams butus.

Taikiklyje – poilsiautojai

Palangos policijos komisariatas aiškinasi naują sukčiavimo būdą. Viena vilnietė susivokė tapusi patiklumo auka tik tuomet, kai, įveikusi trijų šimtų kilometrų atstumą per Lietuvą, išsikrovė kelioninius lagaminus Palangos centre.

31-erių vilnietė, ruošdamasi praleisti atostogas kurorte, vienoje interneto svetainėje aptiko skelbimą, kad išnuomojamas butas. Esą už neblogoje vietoje Bangų gatvėje esantį butą šeimininku prisistatęs žmogus paprašė pervesti avansą. Likusią nuomos kainą palangiškis prašė sumokėti jau atvykus poilsiauti.

Tačiau po dviejų dienų atvykusi į Palangą moteris skelbime nurodytu telefono numeriu su buto nuomotoju susisiekti nebegalėjo – telefonas buvo išjungtas.

Susipratusi, kad buvo apgauta, poilsiautoja nuskubėjo į policijos komisariatą, kuriame nurodė patyrusi 200 litų žalą.

Policijoje – penki tyrimai

Palangos komisariato viršininkas Jurgis Kažys patvirtino, kad pastaruoju metu buvo užfiksuoti penki tokie sukčiavimo atvejai.

"Manome, kad jų dar daugės", – įtarė J.Kažys.

Penki nukentėję poilsiautojai pasakojo panašią patirtos apgaulės schemą.

Radę internete skelbimą, kad išnuomojamas butas atostogoms, kitų miestų gyventojai dažniausiai patikliai derasi su menamais savininkais.

"Butai siūlomi Palangoje ar Šventojoje. Sukčiams pervedę avansą, atvykę žmonės lieka apgauti. Arba nurodytas telefonas būna išjungtas, arba sutartoje vietoje nuomotojas nepasirodo", – kalbėjo komisariato viršininkas.

Vienas poilsiautojas nurodė patyręs net 700 litų nuostolį, kitas aiškino, esą sukčiai nurodė neegzistuojantį adresą. Dar vienas skundėsi, kad aptiko jau išnuomotas patalpas.

"Aklai pasitikėti nereikėtų. Patalpas reikia nuomotis iš žinomų nuomotojų – poilsio namų ar kitų organizacijų", – pabrėžė J.Kažys.

Apie būsto nuomotojo patikimumą galima sužinoti ir Turizmo informacijos centre.

Taikiklyje – rusakalbiai

Vis dėlto policijos pareigūnai stebisi, koks iki šiol gajus beatodairiškas pasitikėjimas nepažįstamu žmogumi.

Dažniausiai žmonės patiki sukčių sugalvota istorija, o į policiją kreipiasi tada, kai jau būna praradę pinigus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato atstovas spaudai Albinas Strumyla tikino, kad dažniausiai sukčių aukomis tampa pensinio amžiaus žmonės.

"Daugiausia tarp nukentėjusiųjų rusakalbių, vyresnio amžiaus žmonių. Galbūt dėl kalbos barjero mažiau informacijos pasiekia šiuos žmones, o gal ir patys nesidomi. Ir, žinoma, moteriška širdis – minkštesnė", – kalbėjo A.Strumyla.

Aferistas įkliuvo

Telefoniniais sukčiais vadinami nusikaltėliai tai žino ir apeliuoja į gyventojų jausmus. Chrestomatinė aplinkybė tarp sukčiautojų pamėgtų istorijų – artimo žmogaus sukeltos avarijos padarinių baimė – vis dar verčia žmones mokėti apgavikams nemažas sumas.

Uostamiesčio pareigūnai aiškinasi dar vieną sukčiavimo atvejį. 72-ejų pensininkė į namus atėjusiam telefoniniam sukčiui "įteikė" 1 tūkst. litų. Nusikaltėlis močiutei aiškino, kad jos sūnus sužalojo kažkokį jaunuolį.

Kitas 54-erių klaipėdietis pasirodė besąs ne iš kelmo spirtas. Vyras, sulaukęs sukčių skambučio apie menamą avariją, tuoj pat apie tai pranešė policijai.

Po dviejų valandų į klaipėdiečio butą pasibeldęs sukčius buvo sučiuptas pareigūnų. Šešių tūkstančių litų iš klaipėdiečio reikalavo 27-erių Minijos gatvės gyventojas Artūras Beniulis. Klaipėdietis uždarytas į areštinę.