Valstybės turtas uoste

Seime rengiamasi tvirtinti Šventosios uosto įstatymo pataisas, kurios panašios į Klaipėdos uoste taikomą modelį.

Skirtumas tik tas, kad Klaipėdoje uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą, kuri yra Lietuvos valstybės turtas, valdo Susisiekimo ministerijos įsteigta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Šventojoje uostą valdys Šventosios uosto direkcija, kurios steigėja bus Palangos miesto savivaldybės taryba, o ją kontroliuos Palangos miesto savivaldybės administracija.

Visus su Šventosios uosto žemės nuoma susijusius dokumentus tvirtins ne Palangos savivaldybė, o pati Vyriausybė. Taip siekiama, kad uosto žemė neatsidurtų kokio nors privataus gudruolio rankose.

Šventosios uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra išliks išskirtinai Lietuvos valstybės turtas.

Tik jis bus perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti Palangos miesto savivaldybės įsteigtai Uosto direkcijai.

Seimo Kanceliarijos teisės departamentas iškėlė abejonių dėl Šventosios uosto direkcijos, kurią steigtų Palangos savivaldybė, nes jos valstybė negali kontroliuoti.

Funkcijos ir panašios, ir skiriasi

Kaip ir Klaipėdos uoste, Šventosios uosto žemė, akvatorija ar uosto infrastruktūra nebus privatizuojama.

Taip pat šiuo turtu negalės būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.

Uoste bus galima vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uostų veiklos modelį. Tai reikštų, kad nei bandelių kepyklos, nei alaus daryklos uoste nebūtų.

Skirsis uosto direkcijos funkcijos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neorganizuoja uosto akvatorijoje žmonių ir laivų gelbėjimo darbų. Tą daro Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Šventosios uosto direkcijai uosto akvatorijoje numatyta žmonių ir laivų gelbėjimo funkcija.

Kaip ir Klaipėdos uosto valdymo atveju, Šventosios uosto direkcija koordinuos uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą, užtikrins saugią laivybą uoste, nuomos uosto žemę ir perduos ją laikinai neatlygintinai naudotis, rinks atlyginimą už uosto paslaugas, rengs uosto plėtros krypčių projektus, organizuos jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuos uostą, įgyvendins uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones ir organizuos taršos padarinių likvidavimą, stebės ir išlaikys projektinius gylius uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų, statys, remontuos, rekonstruos, griaus ir atnaujins (modernizuos) uosto infrastruktūrą, užtikrins neišnuomotos uosto žemės (teritorijos) priežiūrą.

Daug funkcijų, mažai galimybių

Projekto rengėjai neslepia, kad kuriant Šventosios uosto valdymo modelį didelis dėmesys buvo kreipiamas į tai, kaip funkcionuoja Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir jį valdanti direkcija.

Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse pripažįstama, kad Klaipėdos uosto valdymo modelis, kur yra didelė valstybės turto ir privataus verslo sinergija, atitinka gero valdymo toną. Neatsitiktinai Klaipėdos uostas yra vienas iš efektyviausiai veikiančių uostų regione.

Ar taip pat sėkmingai veiks ir Šventosios uosto direkcija?

Jų funkcijos labai skirtingos. Klaipėdos uostas veikia kaip stambus komercinis mazgas, kurio paskirtis yra kurti kuo didesnę pridėtinę vertę ne tik vykdant krovą, bet ir kitas uosto veiklas.

Šventosios uoste nebus jokios krovos, kaip ir itin ryškios jūrinės ūkinės komercinės veiklos. Šio uosto paskirtis bus priimti pramoginius, mažuosius, sportinius, žvejybos laivus, o kada nors ateityje galbūt ir nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius laivus.

Numatyta funkcija priimti ir sienos apsaugos tarnybos, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus. Taip galėtų būti tik įrengus Šventosios avanuostą su 7–9 m gyliu. Tokiu atveju prie Šventosios uosto statybos turėtų prisidėti valstybė. Nereikėtų tikėtis, kad Palangos savivaldybės valdomas Šventosios uostas taip suklestės, kad į jį galėtų atplaukti ir komerciniai bei specializuoti laivai.