Kas gauna naudą iš kruizų?

Kai Klaipėdos uoste jūrų turistus sutikdavo su muzika ir šokiais, kai kurie stebėdavosi tokia „afrikietiška kultūra“ Rytų Europos valstybėje.

Po Baltijos jūrą kruiziniais laivais daugiausia plaukioja turistai iš Vokietijos, Amerikos ir Didžiosios Britanijos. Pastebėta, kad iš turistų pelną susižeria kruizinės laivybos linijos, uostai, kur priimami laineriai.

Dar šiek tiek pinigų rinkliavų pavidalu gauna laivus priimantys uostai. Pinigų lieka ir kruizinių laivų keleivius į įvairius objektus vežančioms turizmo kompanijoms?

Nenuostabu, kad vis daugiau Europos uostamiesčių pradėjo kelti klausimą, kam reikalingi spiečiai turistų iš kruizinių laivų, kurie beveik nieko neperka, išlipę iš laivo geriausiu atveju išgeria bokalą alaus ar kavos puodelį.

Dalis jūrų turistų net nelipa iš laivo. Įprasta, kad laivuose dažniausiai būna jau pagyvenę, dažnai ir sunkiau vaikščiojantys žmonės. Kita, galbūt netgi didesnė dalis, nusiperka ekskursijas. Klaipėdos atveju jos vyksta į tolesnes vietas už Klaipėdos, ir mieste perka ne tiek daug.

Iš kruizinių laivų naudą turi smulkusis verslas, prekiaujantis gintariniais dirbiniais ar suvenyrais, kurių pasirinkimas, vėlgi Klaipėdos atveju, yra skurdokas.

Nepaisant to, Klaipėda kruizinius laivus vis dar priima su entuziazmu, nors dalis Europos uostamiesčių jais jau pradeda nusivilti. Klaipėdoje kalbama ir apie naujo kruizinių laivų terminalo statybą, nors kai kurie klaipėdiečiai mano, kad tas terminalas nėra itin reikalingas.

Vadino nenaudinga publika

Prieš savaitę savo 2023 m. kruizinio turizmo sezoną įvertino Rygos miestas. Šiemet jame lankėsi per 77 tūkst. kruizinių laivų turistų.

Iš kruizinių laivų naudą turi smulkusis verslas, prekiaujantis gintariniais dirbiniais ar suvenyrais.

Požiūris į kruizinių laivų turistus Rygoje pesimistinis. Kruiziniai laivai Rygoje stovi pusdienį. Turistai net ir labai norėdami Rygos miestui negalėtų palikti daug pinigų.

„Dėl kruizinių turistų Rygos miestui nei šilta, nei šalta. Kruizinių laivų turistai miestui yra visiškai nenaudinga publika. Jei turistai ir išlipa į krantą, jie jau yra pusryčiavę, žino, kad po 2–3 val. pasivaikščiojimo mieste jų lauks pietūs laive. Turistai mieste mažai ką perka“, – teigia leidinys „Baltijas balss“.

Jūrų turistų srautai tiek Klaipėdoje, tiek Rygoje yra panašūs. Galbūt Ryga kurį laiką jau ir lenkia Klaipėdą, nes ji yra valstybės sostinė.

Bet tiek Lietuvos uostamiestis Klaipėda, tiek gerokai didesnes galimybes, turtingesnį senamiestį turinti Ryga dėl jūrų turistų ir kruizinių laivų jaučia tik kartėlį.

Tuo metu Klaipėdoje daug kas jaučia pasididžiavimą, nes, nepasiginčysi, kai kruizinių laivų terminale stovi didelis kruizinis laivas, vaizdas kur nors iš Naujosios Uosto ar pilies gatvės yra didingas.

Nustebino tarša

Tai, kad uostamiesčiams iš kruizinių laivų nėra daug naudos daugelyje vietų, pastebėta jau senokai.

Neatsitiktinai kruizinių laivų reisai prieš 5–8 metus buvo pradėti riboti į Venecijos senamiestį. Netgi vienu laisviausių laikomų Europos miestų Amsterdame pradėta riboti kruizinių laivų įplaukimą į miesto centrą.

Svarstymas turi paprastą logiką – kam reikalingi tūkstančiai, dešimtys tūkstančių slampinėjančių turistų, jei miesto ekonomika iš jų negauna naudos?

Ne tik, kad nėra naudos, bet dažnu atveju ten patiriama ekologinė žala. Danijos sostinėje atlikus aplinkos tyrimus šalia stovinčių kruizinių laivų „susiimta už galvos“. Tarša prie jų kelis kartus viršijo normas.

Kol dalis turistų slampinėja po miestą, dalis važiuoja į ekskursijas, laivų įgulos ir aptarnaujantis personalas įtemptai dirba. Elektros energiją gaminantys pagalbiniai, dažniausiai dyzeliniai varikliai į aplinką skleidžia didžiulę taršą.

Vieno laivo paros taršos „dozė“ yra maždaug tokio dydžio, kiek per tą patį laiką anglies dvideginio į aplinką išleistų 30 tūkst. dyzelinių sunkvežimių.

Po minėto tyrimo Kopenhagoje Danijos politikai priėmė sprendimą, kad visuose kruiziniuose terminaluose turi būti įrengtos kranto elektros jungtys, kad kruiziniai laineriai nustotų teršti aplinką. Verta paminėti tai, kad Kopenhaga yra vienas tų miestų, kuris iš kruizinės laivybos dar gauna palyginti nemažą naudą, nes šiame mieste dažnai prasideda ir baigiasi kruizai, tarp jų ir po Baltijos jūrą. Į Kopenhagą atvykę turistai daugiau laiko praleidžia Danijos sostinėje, joje palieka gerokai daugiau pinigų.