Uosto verslas pasijuto tarsi presuojamas

Klaipėdos uoste 2022 m. gali įvykti itin didelės, maždaug 15–16 mln. tonų, krovinių netektys, kurias lems JAV sankcijos ir pačios Lietuvos politika.

Mokesčiai ir tarifai per sunkmetį

Klaipėdos uosto kompanijų vadovai su neslepiamu nerimu žvelgia į 2022 m. Ne tik todėl, kad uostas gali netekti baltarusiškų ar kiniškų krovinių. 2022 m. į kaimyninius uostus gali iškeliauti ir dalis lietuviškų krovinių.

2021 m. buvo priimta sprendimų, kurie šiais metais gerokai pablogins Klaipėdos uosto krovos kompanijų konkurencinę aplinką. Nuo šių metų įsigalioja pernai krovos kompanijoms vidutiniškai 20 proc., o ne krovos kompanijoms net 240 proc. padidinti uosto žemės nuomos tarifai.

Įvestas Krovinių ir prekių informacinės sistemos (KIPIS) mokestis, kuriam priešinosi uosto kompanijos ir muitininkai.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika pastebėjo, kad nuo 43 iki 360 proc. kilo geležinkelių infrastruktūros naudojimo mokestis. Krovinių vežimo geležinkeliais tarifai kilo 13–20 proc., naudojimosi manevravimo įrenginiais – 43 proc., riedmenų varymo – net 111 proc.

Rusijoje ar Baltarusijoje, jei geležinkelio tarifai didinami, tai tik 4–5 proc. ir tai su dideliais triukšmais, o Lietuvoje, kur veikia vežėjų geležinkeliais monopolija, jie iš karto labai smarkiai šoktelėjo.

"Kiek žinau, latviai trina rankomis, kad jiems be jokių pastangų, dėl pačios Lietuvos veiksmų, pavyks įgyti konkurencinį pranašumą prieš Klaipėdos uostą", – sakė V.Šileika.

Kroviniai nutekėtų pas kaimynus

Klaipėdos uosto stiprybė buvo konkurencingi tarifai. Dabar juos drastiškai padidinus rizikuojama prarasti krovinius.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Laimonas Rimkus pastebėjo, kad, Lietuvos pramonei kritiškai pabranginus prieigą prie Klaipėdos uosto, atsiranda didelė krovinių nutekėjimo į kaimyninius uostus rizika.

Jo teigimu, vienašališkas ir drastiškas geležinkelių tarifų didinimas gal ir spręs pačių geležinkelininkų problemą, kuri iškils netekus baltarusiškų kalio trąšų, bet pakenks visai transporto sistemai. Lietuvos valstybė turi surasti pinigų netektims geležinkeliuose kompensuoti, kaip tai daro visos ES valstybės, išskyrus Lietuvą ir Ispaniją. Tačiau jokiu būdu geležinkelininkų veiklos išlaikymo negalima perkelti ant verslo – tiek krovinių siuntėjų, tiek uosto krovėjų pečių.

Vien dėl dotacijos Latvijos geležinkeliai jau iki šiol savo klientams galėjo pasiūlyti 2–3 eurais vienai tonai mažesnius gabenimo tarifus, nei jie buvo Lietuvoje.

Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai yra pateikę siūlymą artimiausiems trejiems metams, kol ekonominė situacija yra neapibrėžta, suspenduoti visus privataus ar valstybinio verslo pateiktus naujus tarifus.

Įvertinus naujus krovinių gabenimo per Klaipėdos ir Latvijos uostus tarifus, atskirų krovinių rūšių įkainiai gali skirtis 3–4 kartus ne Lietuvos uosto naudai.

Įtakos krovinių nutekėjimui į Latvijos uostus gali turėti ir Lietuvos santykiai su Kinija. Jau dabar yra tam tikrų nurodymų iš Kinijos negabenti krovinių per Klaipėdos uostą. Su Kinija susietas Lietuvos krovinių srautas per Klaipėdos uostą 2021 m. buvo 1,3 mln. tonų, daugiausia trąšos, metalai. Aiškėja ir kitokia situacija. Iš pernai Klaipėdos uoste konteineriuose krautų 666 tūkst. TEU krovinių maždaug trečdalis, įskaitant importą ir eksportą, susiję su Kinija.

Ir iki šiol Klaipėdos uostas kasmet netekdavo apie 800 tūkst. tonų krovinių, daugiausia žemės ūkio produktų, kurie iš šiaurinių Lietuvos regionų iškeliaudavo per Latvijos uostus. Taip pat Klaipėdos uoste gerokai mažėjo ir negabaritinių krovinių, nes juos gabenti per Latviją buvo kelis kartus pigiau.

Pasigedo tarpusavio supratimo

Latviai trina rankomis, kad jiems be jokių pastangų dėl pačios Lietuvos veiksmų pavyks įgyti konkurencinį pranašumą prieš Klaipėdos uostą.

Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai pasiūlė, kad gana greitai turėtų būti atlikta išsami Baltijos uostų rinkliavų ir tarifų analizė ir Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumo studija. Tai leistų suvokti, kokią įtaką šalies ekonomikai daro drastiškas geležinkelio tarifų pakėlimas ir kitos sąlygos.

"Jei nebus imtasi skubių žingsnių, uoste rizikuojama netekti ir rinkliavų iš atplaukiančių laivų, ir mokesčių, nes drastiškai mažėjant krovai tektų atleisti žmones", – pastebėjo V.Šileika.

Krovos kompanijų atstovai krizės sąlygomis siūlo koreguoti ir uosto kapitalo grąžos rodiklius. Gali atsitikti ir taip, kad netenkant uoste krovinių valstybės investicijos į jį mažės ir uostas atsidurs tarsi stagnacijoje.

Uosto verslininkai pasigedo ir dalykiškesnės kalbos su valdžios institucijomis. Siūloma atgaivinti transporto ir tranzito komisijos veiklą, kad tarp valdžios ir transporto verslo būtų daugiau supratimo, įžvalgų ir problemų sprendimo. Kitaip Lietuvos transporto sistema, kuri buvo viena iš efektyviausiai veikiančių, gali susidurti su problemomis, kurių nesugebės įveikti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, paaiškinęs, kad tiek uosto žemės nuomos, tiek KIPIS mokesčius reikėjo didinti, pripažino, kad bet koks geležinkelio tarifų didinimas sudaro prielaidas kroviniams judėti per kitus uostus.

"Jei lietuviški kroviniai pasuks į Latvijos uostus,  tikrai bus blogai. Turime daryti viską, kad veiksniai Klaipėdos uostui būtų palankūs. Jei krovinių srautai imtų labai smarkiai kristi, turėtume kalbėtis apie tarifų mažinimą", – svarstė A.Latakas.

Uosto direkcijos prognozė, kad 2021 m. krovęs 45,6 mln. tonų krovinių, Klaipėdos uostas ją šiais metais gali sumažinti net iki 30–31 mln. tonų ir tokia tendencija, А.Latako vertinimu, laikytųsi mažiausiai iki 2025 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jo

jo portretas
6iluma guli po visu žemaitijos regionu o geoterminis šildymas visiškai užmirštas

Baikit

Baikit portretas
jūs su tom durnom vėjo jėgainėm. Iš jų gaunama energija ne tik ,,nešvari" bet ir nepateisinamai brangi. Ar užmiršot kaip Kubilas buvo patvarkęs reikaliuką kad mes priverstinai pirkom triguba kaina iš savininkų šitą energiją? Tik paskui atėje valdžios atkeitė šį apsurdą...O visas tas vėjo malūnų stūmimas yra tam, kad kažkas iš užsienio čia ,,įkeltų koją" ir darytu sau pelną. Lietuvos valstybė čia ne prie ko. Pritarčiau tik tuo atveju jeigu jėgainių statybos ir paskui gaunamas pelnas būtų TIK MŪSŲ VALSTYBĖS. Užtenka mums čia svetimiems PELNO poligonus daryt

Klaipėdietis

Klaipėdietis portretas
Su tokia valdžia, Klaipėda bus ne uostamiestis, bet miestas prie Trinyčių prudo. Anot, susisiekimo ministro, vėjo jėgainės padės atstatyti srautus. Nesuprantu ar jis apsimeta, ar jis tikrai toks bukas? Blogiausioje vyriausybėje, visų laikų blogiausias susisiekimo ministras. Vyriausybės posėdžiuose ką jis gali, tai tik pritarti armonaičių ir lansbergių klėdesiams.
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

  • Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena
    Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena

    Trečiadienio vakarą, prieš 19 val., Gargžduose nerimo įvarė staiga miesto centre ėmusi kaukti sirena. ...

  • Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?
    Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?

    Gyventojai jau vis aktyviau važinėja dviračiais ar paspirtukais, į kuriuos kėsinasi vagišiai. Jų grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, be priežiūros palikti, neretai ir brangiai kainuojantys dviračiai. Pareigūnai pataria ženklinti savo turt...

    1
  • Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena
    Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena

    Šiandien, Didįjį penktadienį, uostamiesčio gatvėmis klaipėdiečiai neš maždaug šešių metrų kryžių. Šis Kristaus kančios apmąstymams skirtas Kryžiaus kelias tikintiesiems yra vienas svarbiausių įvykių prie&sca...

    4
  • Klaipėda puošiasi šventėms
    Klaipėda puošiasi šventėms

    Uostamiestis pamažu ruošiasi Velykoms. Kai kur prie daugiabučių namų matyti kiaušiniais papuoštos medžių šakos, prie Kultūros centro Žvejų rūmų – velykinė instaliacija, o parduotuvių vitrinose irgi yra velykinių ...

    2
  • „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
    „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas

    Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...

  • Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
    Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą

    Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...

    9
  • Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!
    Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!

    1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...

    5
  • „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje
    „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje

    Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...

    5
  • Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
    Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais

    Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...

    13
  • Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras
    Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras

    Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...

    13
Daugiau straipsnių