Bankrutuojančios įmonės, pajamų ir jokio turto neturintys fiziniai asmenys Klaipėdos miesto savivaldybei yra skolingi 14 mln. litų už žemės nuomą. Tikimybė išieškoti šias lėšas yra labai maža.

Eilėje vos ne paskutiniai

Kaip sumažinti skolas už žemės nuomą, antradienį svarstė miesto tarybos Kontrolės komiteto nariai.

Klaipėdoje šį mokestį moka apie 4 tūkst. asmenų ir įmonių. Per metus į miesto biudžetą surenkama nuo 7,5  iki 8 mln. litų žemės nuo mokesčio.

„Turime ir skolininkų. Ypač jų padaugėjo ekonominio sunkmečio metu, kai pradėjo bankrutuoti įmonės. Tačiau, kol šios bendrovės nėra išregistruotos, vis tiek turime joms skaičiuoti žemės nuomos mokestį“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėja Jolanta Uptienė.

Daugiausiai už žemės nuomą yra įsiskolinę 40 įmonių ir fizinių asmenų. Jų skola siekia 14 mln. litų.

„Vykdome išieškojimus iš šių skolininkų, bet tai sudėtinga. Dažniausiai tokiais atvejais turtas būna įkeistas bankams, areštuotas. Savivaldybė stoja į eilė kaip ir kiti kreditoriai. Joje esame vos ne paskutiniai. Tačiau, kol įmonė yra registre, nurašyti skolos kaip beviltiškos negalime“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.

Pernai iš didžiųjų skolininkų buvo išieškota 1,2 mln. litų žemės mokesčio, šiemet – 550 tūkst. litų.

„Šiais metais išieškota mažiau, nes praėjusiais metais buvo daug dirbta su tais žmonėms, kurie dar gali kažką susimokėti“, – teigė J.Uptienė.

Negali nutraukti sutarties

Dideles sumas už žemės nuomą įsiskolina ir fiziniai asmenys. Vienas jų skolingas per 3 mln. litų.

Jis žemės sklypą išsinuomojo aukciono būdų, pasiūlęs didžiausią kainą. Išieškoti skolos savivaldybė negali, nes skolininkas neturi jokio turto. Žemės nuomos sutartis su juo nutraukta.

Inicijuota jo bankroto savivaldybė taip pat negali, nes fizinis asmuo jį turi paskelbti pats.

Tačiau nutraukti nuomos sutartį su skolininku savivaldybė gali ne visada. Atkreiptas dėmesys, kad to negalima padaryti, jei ant žemės sklypo yra pastatas.

Yra atvejų, kai yra sudaromi grafikai, pagal kuriuos skolininkai pasižada susimokėti skolą. Tačiau, anot Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino, tokių atvejų nėra daug.

„Nenorime žlugdyti įmonių, kad šios sumokėjusios mokestį iš karto bankrutuotų“, – teigė vedėjas.

Tikisi atgauti dalį pinigų

Komiteto nariai tvirtino, kad tokių skolų beveik neįmanoma išieškoti, o tokie teoriniai dalykai savivaldybei kenkia.

„Turtas nebenaudojamas, pinigų neišieškosi, o rodo skolą“, – dėstė tarybos narys Algirdas Grublys.

A.Špučienė tvirtino, kad skola už žemės mokestį kaip beviltiška nurašoma, kai įmonė yra išregistruojama. Šiai dienai tokių skolų yra apie 350 tūkst. litų.

A.Kačalinas tvirtino, kad iš karto nurašyti skolų nereikėtų. Yra tikimybė, kad skolininkas gaus kokių pajamų ir bus galima išieškoti bent dalį sumos.

„Gal žmogus laimės loterijoje. Reikia išnaudoti visas galimybes“, – teigė vedėjas.

A.Špučienės teigimu, skolos yra administruojamos griežtai ir tvarkingai, tačiau viskas priklauso nuo įmonių mokumo ir teisminių ginčų.

„Didžiausia problema yra su įmonių mokumu. Kai kurios turi didelius sklypus, jose stovi dideli pastatai ir jie neišnaudojami efektyviai“, – pabrėžė direktorė.

Anksčiau žemės nuomos mokestį administravo Valstybinė mokesčių inspekcija. Vėliau jis buvo perkeltas ant savivaldybės pečių.