Vasaros paramos paketas

Nuo birželio 3 d. atidaryta keltų linija iš Danijos Bornholmo salos Rionės uosto į Vokietijos Riugeno salos Zasnicą. Ši linija dėl pandemijos neveikė nuo praėjusių metų rugsėjo.

Po ilgos pauzės linija atidaroma atsargiai. Kol kas ji veiks tik savaitgaliais, bet nuo birželio vidurio planuojama grįžti į ankstesnį linijos grafiką.

Vasaros keliautojų, kurių iki pandemijos būdavo daug, laukianti linija tikisi, kad žmonės į keltus sugrįš. Šioje linijoje plaukioja du keltai – 158 m ilgio „Hammershus“ ir 121 m ilgio „Povl Anker“.

Linijos atnaujinimą iš dalies lėmė ir tai, kad tiek Danija, tiek Vokietija panaikino dėl pandemijos įvestus keleivių skaičiaus ribojimus keltuose. Tačiau asmeninės saugos priemonės, susijusios su kaukėmis, atstumo laikymusi, asmeninės higienos priemonėmis, liko ir net sugriežtintos.

Srautas: prieš kelerius metus tokie kamščiai būdavo Helsinkyje į keltą, kuris plaukė į Taliną, bet dabar spūsčių nebeliko.

Keltų linijų atnaujinimu rūpinasi ir Danijos vyriausybė, kuri numatė 110 mln. Danijos kronų (beveik 15 mln. eurų) vasaros paketą keltų verslui skatinti. Vasarą Danijoje atsinaujins ir daugiau keltų linijų, tarp jų ir Danijos vidiniai reisai tarp salų.

Nuo birželio 7 d. jūrų keltų maršrutą tarp Kopenhagos ir Oslo planavo atnaujinti ir DFDS kompanija. Įvertinus tai, kad birželį keleivių srautai dar nėra dideli, maršrutą nuspręsta atnaujinti nuo liepos 2 dienos.

Pagyvėjimas dėl europinio paso

Apie nemažos dalies jūrų keltų maršrutų atnaujinimą prabilo ir Norvegijos laivybos kompanija „Hurtigruten“. Ji aptarnauja Norvegijos pakrantės linijas.

„Hurtigruten“ taip pat vykdo vietinius kruizus pagal Norvegijos pakrantes. Didelių vilčių turistinei laivybai atsigauti šiais metais nėra daug. Ir šie metai, kaip praėję, šiai laivybos kompanijai bus nuostolingi. Pernai jos pajamos buvo sumažėjusios 75 proc. Šiemet tikimasi mažėjimo iki 60 proc. Viliamasi, kad pagyvėjimas atsiras šiemet nuo liepos pradžios. Tai siejama su kelionių palengvinimu įvedus europinį skiepų pasą.

Atsinaujino: keltas „Povl Anker“ pradėjo plaukioti iš Rionės į Zasnicą. Vidmanto Matučio nuotr.

Didesnės viltys siejamos su 2022 m. Tiek „Hurtigruten Expeditions“, tiek „Hurtigruten Norge“ bilietų pardavimai kitiems metams yra net 50 proc. didesni nei prieš pandemiją.

Tai liudija, kad po labai sunkių 2020 ir 2021 m. žmonės viliasi, kad 2022 m. apie pandemiją COVID-19 bus likę tik slogūs prisiminimai.

Ryga liks be keltų

Didesnių vilčių šiems metams Estijos kompanija „Tallink Grupp“ nesuteikia Latvijos sostinei Rygai. Ji yra uždariusi visus jūrų keltų maršrutus iš Rygos į Skandinavijos šalis.

„Tallink Grupp“ pranešė, kad įvedus ES žaliąjį pasą gali būti įvertinta situacija dėl linijos tarp Rygos ir Helsinkio. Jos atidarymą stabdo ir itin griežtas Suomijos požiūris į pandemiją. Suomija užsieniečius, netgi iš ES šalių, įsileis tik ypatingais atvejais darbo ir neatidėliotinais šeimos reikalais.

Nesiseka: Ryga šiemet gali ir nesulaukti „Tallink Grupp“ keltų.

Situacija gali pasikeisti birželio viduryje, kai Suomija svarstys ribojimų švelninimą. „Tallink Grupp“ atstovai pareiškė, kad, jei atidarys keltų liniją tarp Rygos ir Helsinkio, tai vyks tik praėjus mėnesiui po Suomijos vyriausybės sprendimo ir ES žaliojo paso įvedimo.

Jokių vilčių „Tallink Grupp“ neteikia, kad šiais metais atidarys jūrų keltų maršrutą iš Rygos į Stokholmą.

Tiek vienu, tiek kitu jūrų keltų maršrutu iš Latvijos sostinės prieš pandemiją naudodavosi ir iš Lietuvos į Skandinavijos šalis plaukę keleiviai.

Kaip ir anksčiau, Latvija išlaiko jūrų keltų linijas iš Ventspilio ir Liepojos. Jas aptarnauja „Stena Line“. Šios linijos į Švediją ir Vokietiją net ir per pandemiją nebuvo uždarytos, nes jos labiau krovininės nei keleivinės.

Šiemet keleivių srautai yra gerokai sumažėję ir tarp Helsinkio bei Talino. Keltai dėl pandemijos gabena gal 30 proc. keleivių. Linijos operatoriai taip pat su viltimi žvelgia į šių metų vasarą, vildamiesi, kad Suomijos vyriausybė dėl pandemijos priims gerokai sušvelnintus sprendimus.