Klaipėdos teisme bus nagrinėjama precedento neturinti byla – klaipėdietis padavė jam paskolą išdavusį banką į teismą dėl to, kad šis nesutinka sykiu prisiimti atsakomybės už krizės padarinius.

Jau žino latviai ir estai

Vis daugiau paskolas pasiėmusių žmonių atsiduria ties bankroto riba. Jie nebeišgali mokėti kreditų įmokų, todėl kredito įstaigos imasi sutartyje numatytų veiksmų – kredito sutartį nutraukia, o įkeistą turtą areštuoja.

Tokioje situacijoje atsidūrė ir vienas vyras, kuris prieš keletą metų iš banko pasiskolino per 2 mln. litų ir įsigijo žemės sklypą netoli Klaipėdos. Pakeitęs šio sklypo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją, jis planavo jį išskaidyti ir parduoti.

Tačiau paskolą išdavęs bankas, žadėjęs suteikti papildomą kreditą komunikacijoms įvesti, prasidėjus finansų krizei, atsisakė toliau finansuoti šį projektą. Pritrūkęs pinigų verslininkas nebegalėjo užbaigti darbų, o kritus nekilnojamojo turto kainoms, jis šio žemės sklypo nebepajėgė parduoti. Krizei vis gilėjant, ėmė sparčiai augti paskolos palūkanos, todėl jis nebeišgalėjo jų sumokėti. Klientui nevykdant visų sutartyje numatytų įsipareigojimų, paskolą išdavęs bankas nutraukė su juo sutartį.

Tad neseniai Klaipėdos teismus pasiekė šio verslininko ieškinys, kuriame jis prašo teismo pripažinti paskolą išdavusio banko sutarties nutraukimą neteisėtu bei reikalauja įpareigoti banką pakeisti tam tikrus sutartyje numatytus punktus.

Kad Lietuvos teismuose vyks toks procesas, jau stebisi Latvijos ir Estijos žiniasklaida, kur žinia apie šią bylą apskriejo žaibišku greičiu. Latviai įsitikinę, kad pas juos panašiu atveju kreiptis į teismą net nereikėtų, nes ten galioja prieš daugiau nei metus priimtas Asmens bankroto įstatymas.

Kalta finansų krizė

Teisybės teismo keliu nutarusio ieškoti klaipėdiečio advokatas Raimondas Kivylius tikina, kad jo klientas nori priversti banką kartu ieškoti išeities, nes nepavydėtinoje situacijoje jis atsidūrė ne dėl savo kaltės, o dėl nenumatytų ir neįveikiamų aplinkybių – finansų krizės.

"Mano klientui išsimokėti suteikto kredito palūkanas tapo sunku ne dėl jo paties kaltės – jo pajamos nepasikeitė, jis neprarado nei darbo, nei bankui įkeisto turto – jo padėtis šiandien yra lygiai tokia pat, kokia ir tuomet, kai jis ėmė paskolą. Bet prasidėjus finansų krizei sparčiai ėmė kilti vadinamasis viliboras, todėl stipriai padidėjo už paskolą mokamos palūkanos, kurios dabar tapo našta. To žmogus, imantis paskolą, numatyti juk negalėjo. Žinoma, jis įvertino tai, kad palūkanos galėjo padidėti, bet tikrai ne tiek daug. Išduodant paskolą atidžiau įvertinti situaciją turėjo bankas, kuris yra įpareigotas įsitikinti paskolą imančio žmogaus galimybėmis ją grąžinti bei įvertinti galimą riziką. Tačiau arba tą darbą bankininkai atliko blogai, arba nesugebėjo įvertinti nenumatytų aplinkybių, tokių kaip ši globali finansų krizė. Tad kodėl dabar visa atsakomybė krinta tik ant banko kliento pečių, o bankas neprisiima jokios rizikos? Taip neturėtų būti, bankas šiuo atveju turi bendradarbiauti su klientu ir padėti ieškoti būdų, kaip išsikapstyti", – argumentavo advokatas.

Paskolas dalijo per lengvai

R.Kivylio įsitikinimu, šalyje veikiantys bankai, daliję paskolas, nepaaiškindavo žmonėms, kokia yra rizika. Be to, kiekvienam klientui būdavo pateikiamos vienodos sutartys.

"Klientams bankų darbuotojai paaiškindavo, kad kiekvienam paskolos ėmėjui pateikiama tokia pat tipinė sutartis, kurios koreguoti negalima. Tad kodėl bankai traktuoja, kad sutartis pasirašyta abiem šalims susitarus? Taip nėra, buvo daromas spaudimas – arba sutartį pasirašai tokią, kokia ji yra, arba negausi paskolos. Sutartyse bankai neprisiima jokios atsakomybės. Vadinasi, klientas turi pats įvertinti riziką dėl galimos finansų krizės, dėl galimo lito devalvavimo ar kokių nors kitų neigiamų padarinių. O kaip jam tai padaryti, jei jis nėra finansų ekspertas?" – stebėjosi R.Kivylius.

Advokatas pripažįsta, kad didžiausia žmonių bėda yra ta, jog prieš pasirašydami sutartis su bankais, jie nesikonsultuodavo su teisininkais, tačiau taip atsitiko dėl to, kad žmonės jais itin pasitikėjo.

Anot R.Kivylio, dėl to, kad daugėja sunkumų turinčių klientų, kalti patys bankai – prieš keletą metų jie itin aktyviai siūlė paskolas, konkuravo vieni su kitais, siūlė kuo geresnes skolinimosi sąlygas, premijomis skatino daugiau klientų suradusius darbuotojus.

Žemę parduos varžytinėse

R.Kivylius tvirtina, kad jei bankas būtų bent kiek sukalbamesnis ir palankesnis jo kliento atžvilgiu, šios bylos nė nebūtų. Anot advokato, žmogus, susidūręs su sunkumais, kreipėsi į banką siūlydamas pakeisti sutartį, kad įmokas mokėti jam būtų lengviau, tačiau į tai banko darbuotojai neatsižvelgė ir atmetė. Po to bankas vienašališkai nutraukė sutartį bei pateikė prašymą dėl skolos išieškojimo, tad netrukus įkeistas turtas turėtų būti pardavinėjamas varžytinėse.

"Paradoksalu – žmogus nieko blogo nepadarė, tačiau jam taikomos sankcijos. Manau, kad tai prasilenkia su įstatymais. Mano pagrindinis tikslas ne tik laimėti šią bylą, bet ir atkreipti dėmesį į tai, kad bankai per mažai kontroliuojami – būtina įstatymais sugriežtinti jų kontrolę", – pabrėžė advokatas.

Pašnekovas pripažino, kad tokio pobūdžio byla – pirmoji Lietuvoje, todėl kaip jos nagrinėjimas besiklostytų, prireiks drąsaus teismo sprendimo.

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:

Mano akimis žiūrint, ši byla yra visiškai absurdiška, tad netikiu, kad teismas priims sprendimą ieškovo naudai. Bet Lietuvoje viskas yra įmanoma, tad jei taip atsitiks, prieisime tikro absurdo ribą. Juk yra daug dėl finansų krizės nukentėjusių žmonių, įmonių, tačiau visi stengiasi ir gyvena toliau. Kartais žmonės iš bankų tikisi per daug, jie mano, kad dėl esamos padėties bankai privalo su kiekvienu klientu derėtis. Bankas derasi tik tuo atveju, kai jam tai yra naudinga ir jeigu jis mato perspektyvą. Nežinau, kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, tačiau bankai tikrai mažina įmokas, keičia sutarties sąlygas. Tiesą pasakius, šiuo metu bankų darbuotojai tam skiria tris ketvirtadalius laiko. Nesuprantu, kokią riziką bankas turi įvertinti prieš pasirašydamas su klientu sutartį? Juk finansų krizė nesikartoja periodiškai, jos niekas nenumatė – tai kaip uraganas, kurio irgi niekas kelerius ar keliasdešimt metų į priekį nenumato. Na, žinoma, bankai tikrai nesitikėjo, kad paskolų palūkanos išaugs iki tokių aukštumų, bet yra kaip yra. Nuo tokių atvejų galima apsidrausti.