Septyni Pablo Picasso (Pablo Pikaso), Claude'o Monet (Klodo Monė), Paulio Gauguino (Polio Gogeno) ir Lucieno Freudo (Liusjeno Froido) paveikslai 2012 metais buvo pavogti iš Roterdame veikiančio muziejaus „Kunsthall“ per įžūlią nusikaltėlių operaciją, trukusią tik tris minutes. Nyderlandų žiniasklaida tuomet vadino šį nusikaltimą „šimtmečio vagyste“.

Šių kūrinių daugiau niekas nebematė. Tarp pavogtų paveikslų buvo ir P. Picasso drobė „Arlekino galva“ (Tete d'Arlequin).

Tačiau Rumunijoje gimusi olandų rašytoja Mira Feticu (Mira Fetiku), parašiusi romaną apie šį įžūlų nusikaltimą, pamanė suradusi „Arlekino galvą“, kai dešimčia dienų anksčiau gavo anoniminį laišką „su nurodymais dėl vietos, kur paveikslas buvo paslėptas“ Rumunijoje.

M. Feticu sakė naujienų agentūrai AFP, kad vadovaudamasi gauta informacija nukeliavo į vieną mišką Rumunijos rytuose ir iškasė paveikslą, apvyniotą plastikine plėvele.

Drobė šeštadienio vakarą buvo perduota rumunų tarnyboms. Pareigūnai sakė, kad tai „gali būti“ dingęs P. Picasso paveikslas, vertinamas maždaug 800 tūkst. eurų.

Vis dėlto sekmadienio vakarą M. Feticu informavo Olandijos visuomeninį transliuotoją NOS, kad ji tapo dviejų Antverpene dirbančių belgų režisierių „performanso“ taikiniu.

M. Feticu sakė gavusi šių belgų elektroninį laišką su paaiškinimais, kad anksčiau atsiųstas laiškas buvo dalis projekto „Tikra kopija“ (True Copy), skirto pagerbti liūdnai pagarsėjusį olandų meno klastotoją Geertą Janą Janseną (Gertą Janą Jenseną), dalis. Pastarojo klastotės buvo užplūdusios meno kolekcijas Europoje ir kitur, kol J. G. Jansenas 1994 metais buvo sučiuptas.

„Dalis šio performanso buvo slapčia parengta per kelis pastaruosius mėnesius, siekiant sugrąžinti Picasso „Tete d'Arlequin“, – savo tinklalapyje rašo režisieriai Bartas Baele (Bartas Balė) ir Yves'as Degryse'as (Ivas Degrisas).

Jų prodiusavimo bendrovė „šiuo metu nori susilaikyti nuo bet kokių komentarų“, nes ketina pirmiausiai pasikalbėti su M. Feticu, sakoma pranešime.

„Artimiausiomis dienomis pateiksime daugiau detalių šiuo klausimu“, – pridūrė belgai.

„Šimtmečio vagystė“

2012 metais vagys į muziejų Roterdame įsibrovė naktį iš spalio 15-osios į 16-ąją ir paspruko su pagrobtais paveikslais. Šie didelės vertės kūriniai nebuvo apsaugoti signalizacijos sistemomis.

Minimus paveikslus muziejui jo 20-ųjų metinių proga buvo paskolinęs fondas „Triton“, kuris buvo įsteigtas rūpintis 2011 metais mirusio olandų investuotojo Willemo Cordios (Vilemo Kordijos) sukaupta meno kolekcija.

Dėl meno kūrinių vagystės iš muziejaus „Kunsthall“ 2014 metais buvo nuteisti kalėti keturi Rumunijos piliečiai. Jie taip pat buvo įpareigoti sumokėti paveikslų draudikams 18 mln. eurų.

Viena iš įtariamos gaujos narių – Olga Dogaru – teigė tyrėjams sudeginusi paveikslus savo namų krosnyje Karkaliju kaimelyje rytų Rumunijoje. Moteris teigė, kad taip norėjo apsaugoti sūnų Radu, kai šiam nepavyko parduoti pavogtų šedevrų.

Tačiau vėliau O. Dogaru savo parodymus atsiėmė.

Tyrėjai anksčiau sakė, kad paveikslai buvo sunaikinti, vagims nesugebėjus rasti pirkėjo.

Rumunijos gamtos istorijos muziejaus specialistai išanalizavo O. Dogaru name iš krosnies surinktus pelenus ir rado mažiausiai trijų aliejumi nutapytų drobių pėdsakų. Ekspertai nustatė, kad pelenuose išliko švino ir cinko turinčių mėlynos, geltonos, raudonos ir žalios spalvos pigmentų, kurie dabar nebėra naudojami, sakė muziejaus direktorius Ernestas Oberlaenderis-Tarnoveanu (Ernestas Oberlenderis-Ternovianu).