Milžiniškos plieninės dėžės, kokias galima matyti krovininiuose laivuose, gabenamas geležinkeliais ar vilkikais, gali būti erdvė ir dirbti ar gyventi. Jūrinių konteinerių architektūra kelia koją į Kauną.

Gimė architektūros kryptis

Skirtingų spalvų, nesuprantamais užrašais išmargintos metalinės stačiakampės dėžutės sulipo į krūvą Savanorių ir Šiaurės prospektų sankirtoje, buvusiame neužstatytame sklype. Krovininio uosto požymių įgavęs kampelis klausiamų žvilgsnių išvengė, kol dalį metalinių sienų nepradėjo keisti vitrininiai langai. Aplink statinį ir jo viduje triūsiantys statybininkai – dar vienas įrodymas, kad konteinerius ne šiaip kas pasidėjo, o renčia iš jų pastatą.

Daugeliui kauniečių tai – bene pirma pažintis su jūrinių konteinerių architektūra. Nors minėtame pastate žadama įkurdinti maitinimo įstaigą, tačiau besidomintieji internete gali rasti daugybę pavyzdžių, kaip galima panaudoti kroviniams gabenti skirtą plieninio konteinerio erdvę.

Statinys iš konteinerių – ne kauniečių ir apskritai visai ne lietuvių išradimas. Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje suręstas ne vienas namas iš konteinerių, dargi daugiaaukštis. Statyti namus iš plieninių jūrinių konteinerių imta pirmiausia dėl jų patvarumo, didelių pritaikymo galimybių ir palyginti mažos kainos. Be to, puoselėjama ekologiškumo idėja – juk, pritaikant juos antram gyvenimui, mažiau teršiama aplinka, tausojama gamta.

Konteineriai sukurti itin sunkiems kroviniams gabenti, jie drąsiai kraunami vienas ant kito. Plieninės pakuotės turi atlaikyti atšiaurų aplinkos poveikį – sūraus jūros vandens purslus, temperatūrų svyravimus.

Jūriniai konteineriai yra standartinės formos ir suformuoti taip, kad galėtų būti glaudžiami ir dedami vienas ant kito tarsi kubeliai. Vieną ant kito galima sudėti dvylika tuščių konteinerių.

Teigiama, kad panaudoto jūrinio konteinerio kaina nedidelė, lyginant su pastatytu tokio pat dydžio mūriniu statiniu, reikia mažiau darbo rankų.

Vis dėlto architektūra iš stačiakampių plieno dėžučių turi ir trūkumų. Vienas jų – temperatūra. Plieninis konteineris greitai įkaista nuo saulės, todėl jei toks pastatas stovi itin saulėtoje vietovėje, patalpose gali tvyroti itin aukšta temperatūra ir šią problemą išspręsti daug sunkiau nei mūriniuose ar mediniuose pastatuose.

Forma – kubelių žaismas

Iš jūrinių konteinerių sumanę sulipdyti greitojo maisto restoraną kauniečiai pirmiausia siekia išskirtinumo. Nors pasaulyje pastatai iš konteinerių nėra naujiena, tačiau bendrovės "Grizzly grill" vienas savininkų Daumantas Šatas neabejoja, kad Lietuvoje tai – originalus sprendimas.

Norimo dydžio pastatui prireikė šešių konteinerių. Tiesa, ant penkių suglaustų skersai uždėtas šeštasis atsirado ne tiek dėl kambarėlio poreikio antrajame aukšte, kiek dėl įmantresnės statinio formos.

Šiltuoju sezonu stogo terasa bus atvira klientams. Pastato sienų kilmę primins paliktos originalios durys, nors jos jau nebeatliks pirminės funkcijos. Dėl tos pačios priežasties statinio sienos šiltinamos iš vidaus, o ne iš išorės.

Brendusią mintį įsikurti konteineriuose sustiprino vietinių architektų padrąsinimai. Iš pirmo žvilgsnio statyti namą iš konteinerio labai greita ir patogu, nes nereikia formuoti pamatų. Atvežti ir ant paruošto pagrindo sustatyti bei sujungti plieno dėžes iš tiesų neužima daug laiko. Vis dėlto jas išpjaustyti sujungiant vidaus erdves, virinimo darbai, šiltinimas, komunikacijų įvedimas, papildomų pertvarų įrengimas ir galiausiai vidaus apdaila trunka gana ilgokai.

Pirmą kartą tokio projekto ėmęsi statybininkai įsitikinę: pastatyti analogišką naują karkasinį pastatą būtų paprasčiau ir greičiau, nei suformuoti jį iš pagamintų plieninių dėžių.

"Įdomu, kaip bus, kai ateis žiema", – svarstė D.Šatas, kol kas dar nesantis visiškai tikras, ar nekils kokių nors staigmenų, kai bus minusinė temperatūra.

Ketinantiesiems ręsti statinį iš jūrinių konteinerių, D.Šatas pataria, prieš įsigyjant šiuos pagrindinius statybos elementus, gerai išnagrinėti jų kokybę.

"Šiems konteineriams – maždaug dvi dešimtys metų. Būna sienos sudaužytos, reikia patikrinti, ar nėra užsilikusių kokių nors pavojingų medžiagų", – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Nors originali idėja ne ką padės sutaupyti pinigų, žinomumą pranašaujantys ženklai džiugina.

"Nuomonių apie mūsų konteinerių pastatą girdime įvairių, bet žmonių, kurie jo nepastebėtų, nėra", – šypsojosi D.Šatas.

Stato pavienes dėžes

Naudotais jūriniais konteineriais Lietuvoje prekiaujama jau bemaž penkerius metus. Tačiau, kaip teigė bendrovės "Transrifus" vadybininkas Saulius Baltrūnas, iš jūrinių konteinerių Lietuvoje statomi nebent sandėliai, kartais juos žmonės įsigyja ūkiniam pastatui įrengti. "Pas mus dar niekas nepirko naudotų konteinerių didesniam pastatui statyti", – konstatavo įmonės atstovas. Naudotų, pavyzdžiui šešių metrų ilgio konteinerių kaina – nuo 4,5 tūkst. iki 5 tūkst. litų.

Dauguma jūrinių konteinerių gaminti Kinijoje ir parduodami, nes nebetinka kroviniams gabenti. Įmonė "Transrifus" juos įsigyja Klaipėdos uoste. Naudoti konteineriai gali būti surūdiję, sulankstyti. Pažeistas konteinerio vietas, patarė S.Baltrūnas, geriausia išpjauti.

Konteineriniais pastatais kartais pavadinami ir moduliniai statiniai. Jie yra gaminami iš naujo, surenkamos dalys pašiltintos. Matmenys panašūs į jūrinių konteinerių, bet ne visada įmanoma atpažinti, kaip jis pastatytas. Dažnai tokius statinius užmaskuoja šlaitiniai stogai, medžio dailylentės ar kitokios apdailos medžiagos.