Unikalus gamtos kampelis

Šią vietą puikiai pažįsta vokiečiai, danai, olandai, o nuo 2009 m. Vatų jūra vadinama Šiaurės jūros dalis yra įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.

Šiaurės Vakarų Vokietijos gyventojams viena pramogų – pailsėti prie Vatų jūros.

Iki mažo miestelio Brunsbiutelio daugelis atvažiuoja automobiliais. Čia bene prieš metus atsirado keltų linija, kurioje dirba estų laivai.

Didžioji dauguma mašinų veža ir visų šeimos narių dviračius ar namelį ant ratų. Panašu, kad nemažai arčiau gyvenančiųjų išsiruošia dviračiais į unikalų gamtos kampelį vienai dienai.

Poros valandų kelionė keltu iki Kukshaveno, miesto, ties kuriuo Elbė įteka į Šiaurės jūrą, neprailgsta.

Kavinės, galimybė pasėdėti jaukiuose deniuose ir nuostabūs vaizdai neleidžia nuobodžiauti.

Kukshavenas – kiek daugiau nei 50 tūkst. gyventojų turintis senas miestas, kuris didžiausias pajamas gauna iš uosto bei poilsio pajūryje verslo.

Daugybės viešbučių neužtenka sutalpinti visus norinčius čia pailsėti, vietos gyventojai neslepia, kad vasarą būstų nuomos kaina čia gerokai pakyla, o pavėlavusieji pasirūpinti stogu virš galvos gali jo ir negauti.

Dėl ekologijos pamišusius, įdomybių trokštančius vokiečius į šį miestelį traukia galimybė mėgautis civilizacijos malonumais ir tuo pačiu pabūti unikalaus grožio nekasdieniškoje aplinkoje.

Seklumą sukūrė Elbė

Vietos žmonės didžiuojasi gyvenantys unikalioje vietoje, kurios išskirtinumą pripažino ir pasaulio paveldo puoselėtojai; čia veikia nacionaliniai parkai, teritorija saugoma gamtosaugininkų.

Vokiečiai šią unikalią vietą vadina Wattenmeer, olandai − Waddenzee, danai − Vadehavet. Lietuviai šį vietovardį pritaikė savo kalbai ir kartais mini Vatų jūrą, o kartais − Vadeno.

Tai yra Šiaurės jūros dalis.

Vatų jūra yra pajūrio žemumų ruožai, besidriekiantys apie 10 tūkst. kv. km, per kas pusę paros besikartojančius potvynius apsemiami Šiaurės jūros vandens.

Šias žemumas per kelis tūkstančius metų suformavo galingoji Elbė, su didžiulėmis vandens masėmis išnešdama į Šiaurės jūrą viską, ką pakeliui pagavo jos srovė.

Vatų jūra tęsiasi maždaug 500 km nuo Šiaurės Olandijos miesto Den Heldero iki Danijos miestelio Skalingeno. Ji laikoma didžiausia vientisa, vis dar žmonių nesuardyta ir nesuvaldyta tokio tipo ekosistema pasaulyje.

Dugną apnuogina Mėnulio trauka

Mums neįprastai jūrą judėti verčia Mėnulio trauka.

Po šešių valandų potvynio atsitraukiantis jūros vanduo apnuogina dešimtis kilometrų paplūdimio, kuriame lieka daugybė moliuskų bei kitokių smulkių jūros priekrantės gyvių. Tai tikras delikatesas paukščiams.

Mokslininkai teigia, kad šioje vietoje dėl gausybės maisto ir patogios vietos migracijų metu susikaupia keli milijonai paukščių.

"Atoslūgio metu apsinuogina apie dešimt kilometrų jūros dugno. Šioje į paviršių išnyrančioje sausumoje yra trys salos, kurių potvynio vanduo neužlieja, tačiau tik viena jų yra tinkama išsigelbėti nuo netikėtai užklupusios jūros. Joje yra švyturys, iki jos plaukia laivelis, kuris surenka potvynio užkluptus žmones. Bet savisaugos instinktą praradusieji ten gali praleisti ir naktį, nes laivelis plaukia tik tam tikromis valandomis", − gal juokavo, o gal visai rimtai Vatų nacionalinio parko lankytojų centre pasakojo gidė.

Vaikų vestis nepataria

Pasirodo, sekti paskui slūgstančią jūrą būtų ne pats išmintingiausias sprendimas. Atoslūgis trunka šešias valandas, tiek pat laiko jūra tvinsta.

Tačiau vanduo pirma grįžta į savotiškas įgraužas, primenančias upes, tad nutolusį nuo kranto žmogų gali ištikti siaubas, kai atsisukęs į krantą jis pamatys, jog yra apsuptas pakilusios jūros.

Vestis vaikus ir augintinius į tokį pasivaikščiojimą atslūgusios jūros dugnu nerekomenduojama.

Kai jūra pasiekia krantus, poilsiautojai skuba pasimėgauti vandens malonumais, bet maudynės čia nė kiek neprimena pliuškenimosi Baltijos paplūdimiuose.

Drumstas vanduo, o po kojomis − itin smulkus smėlis, todėl atrodo, kad murkdotės baloje. Pakrantė santūri, neišvaizdi, vietomis pelkėta, gausiai apaugusi šiurkščiomis žolėmis.

Be mums įprastų pilkųjų ruonių, čia galima pamatyti ir delfinų, vadinamų jūros kiaulėmis.

Atranda dingusį gyvenimą

Ko gero, poilsiautojus čia traukia galimybė mėgautis natūralios gamtos vaizdais, vaikštinėti bei važinėti dviračiais.

Aplink Vatų jūrą jų nutiesta apie 1200 km, beje, daugelyje vietų jie sutampa su senaisiais piligrimų bei prekiautojų keliais.

Aktyvų poilsį bei ramybę mėgstančius žmones čia vilioja sūraus vėjo gaiva, galimybė stebėti potvynius ir atoslūgius bei noras daugybe senųjų takų pasiekti šimtmečiais gyvavimo istoriją skaičiuojančius kaimus bei miestelius.

Olandiškoje Vatų jūros dalyje keliautojai gali apžiūrėti turistams rodomus senuosius žemdirbystės įrankius bei suprasti, kaip jais būdavo dirbama, aplankyti viduramžių laikus menančias bažnytėles.

Vietos regioninių parkų specialistai yra sukūrę daugybę įdomių maršrutų nuo kelių šimtų metrų iki siekiančius dešimtis kilometrų.

Ragina atrasti Vokietiją

Kaip pastebi bendrovės "DFDS Seaways" komunikacijos ir ryšių su visuomene vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys, lietuviai labiau pamėgo keliauti į Europos Pietus, centrinėje dalyje daugumą domina nebent Prancūzijos pilys.

"Iš tiesų Vokietija gali pasiūlyti nemažai įdomių ne tik kultūros, bet ir gamtos objektų. Tikiu, kad ateis diena, kai mūsų žmonės savo automobilius Klaipėdoje vairuos į "DFDS Seaways" keltus ir leisis į pažinimo džiaugsmą teikiančias keliones Vokietijos Šiaurės Vakarų kryptimi", − teigė V.Klumbys.

Jūrinis susisiekimas yra itin patogus ypač šeimoms. Daugybė kultūros objektų, vertų pažinti ir pamatyti taip keliaujant tampa nesunkiai prieinami.

"Vien Hamburgas ką reiškia, juk tai kultūrine ir prekybine prasme patrauklus miestas, viliojantis ištisais išparduotuvių rajonais", − šypsojosi pašnekovas.

V.Klumbio patirtis rodo, kad išsiruošti į kelionę lėktuvu ir pasiekus kelionės tikslą nuomotis automobilį būtų kur kas brangiau nei pasiekti Kylį keltu ir toliau važiuoti savo automobiliu.