„Seimas ragina prezidentą ir Vyriausybę, vadovaujantis Konstitucija, inicijuoti ir teikti Seimui siūlymą dėl Palestinos, kaip nepriklausomos, suverenios valstybės, kurios teritoriją sudaro Vakarų Krantas, Rytų Jeruzalė ir Gazos Ruožas pagal 1967 metų sienas, pripažinimo“, – rašoma dokumente.

Rezoliucijos projektą parlamentui svarstyti pateikė du „Nemuno aušros“ politikai – Karolis Neimantas ir Petras Dargis bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos parlamentaras Rimas Jonas Jankūnas.

Projektas registruotas po to, kai rugsėjį Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kanada, Australija ir kelios kitos šalys pripažino Palestinos valstybę.

Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad Palestinos valstybingumo pripažinimas būtų „ultimatyvus arba forsuotas“ bei trumpuoju laikotarpiu veikiausiai neužtikrintų taikos regione. Panašią poziciją yra išreiškęs ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, jis teigė, jog toks veiksmas nepadės spręsti humanitarinių problemų Gazos Ruože.

Rezoliucijoje taip pat norima numatyti, jog Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu) ir buvusiam gynybos ministrui Yoavui Gallantui (Joavui Galantui) atvykus į Lietuvą būtų vykdomas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimas dėl arešto orderių išdavimo.

TBT praėjusių metų lapkritį išdavė B. Netanyahu, Y. Gallanto ir vieno „Hamas“ pareigūno arešto orderius dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant badą kaip karo metodą, per Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės karą Gazos Ruože.

Tuomet netrukus po šio sprendimo Užsienio reikalų ministerija BNS nurodė, kad „teismo sprendimai yra privalomi šalims narėms vykdyti, o išdavus suėmimo orderį, jo vykdymas yra privalomas visose TBT Romos statuto šalyse arba tose valstybėse ar teritorijose, kurios pripažįsta TBT jurisdikciją“.

Rezoliucijoje, be kita ko, šalies Vyriausybė kviečiama „pasisakyti dėl visapusiško ir išsamaus nuo 2023-iųjų spalio 7 dienos besitęsiančio Izraelio ir Palestinos konflikto tarptautinio tyrimo ir atsakomybės už šiuo laikotarpiu vykdomų nusikaltimų neišvengiamumo užtikrinimo“.

„Siekti užtikrinti tarptautinės teisės viršenybės principo taikymą ir taikų konflikto sprendimą nutraukiant neteisėtą Palestinos teritorijų okupaciją ir nusikaltimus prieš civilius gyventojus, taip pat užtikrinti realius Gazos Ruožo civilių gyventojų poreikius atitinkančios humanitarinės pagalbos tiekimą ir Lietuvos indėlį į šios pagalbos palestiniečiams teikimą“, – teigiama dokumente.

Dėl Izraelio karo su „Hamas“, trunkančio jau beveik dvejus metus, Gazos Ruože kilo sunki humanitarinė krizė. Pagalbos organizacijos įspėja, kad padėtis vis blogėja ir kad pagalbos krovinių, kuriuos Izraelis leidžia įvežti, neužtenka. Izraelis atmeta kaltinimus, kad jo veiksmai sukelia palestiniečių badą.

Dokumente pripažįstama Izraelio teisė gintis, tačiau „griežtai smerkiama Izraelio centrinės valdžios vykdoma nuolatinė ir sisteminė Palestinos teritorijų okupacija bei politika okupuojamose teritorijose“.

„Seimas pabrėžia, kad aiškios pozicijos neturėjimas vykdomų tarptautinių nusikaltimų akivaizdoje gali būti laikomas prisidėjimu prie tokių veiksmų skatinimo, todėl Lietuva privalo laikytis aiškios, teisės viršenybe ir kitais mūsų demokratinės valstybės prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais grindžiamos pozicijos“, – nurodoma rezoliucijoje.

Be kita ko, joje išreiškiamas solidarumas tiek su „ilgus amžius persekiojimą ir masinį naikinimą“ patyrusia žydų tauta, tiek su Palestinos žmonėmis, kurie „jau dešimtmečius gyvena okupacijos sąlygomis ir siekia gyventi laisvoje bei nepriklausomoje valstybėje“.

Konflikto šalys taip pat raginamos nutraukti karo veiksmus, sudaryti sąlygas abiem pusėms priimtinam taikos sprendimui, grįstam dviejų valstybių principu.

Karą Gazos Ruože išprovokavo 2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ įvykdytas išpuolis prieš Izraelį, per kurį žuvo 1219 žmonių, daugiausia civilių. Palestiniečių kovotojai taip pat paėmė 251 įkaitą, kurių 47 tebėra Gazos Ruože. Izraelis mano, kad tik 25 iš šių įkaitų dar yra gyvi.

Izraelio atsakomasis puolimas nusinešė mažiausiai 67 tūkst. palestiniečių gyvybes, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys „Hamas“ valdomoje teritorijoje, kuriuos Jungtinės Tautos laiko patikimais.