Pereiti į pagrindinį turinį

Sveikatos apsaugos ministru gali tapti V. Andriukaitis?

Sveikatos apsaugos ministru gali tapti V. Andriukaitis?
Sveikatos apsaugos ministru gali tapti V. Andriukaitis? / Redo Vilimo (BFL) nuotr.

Socialdemokratams, Darbo partijai bei partijai „Tvarka ir teisingumas“ dėliojant koaliciją, po truputį aiškėja galimų ministrų pavardės. Jau anksčiau buvo beveik sutarta, kad į užsienio reikalų ministro postą nuo socialdemokratų bus skiriamas Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Linas Linkevičius, o į aplinkos apsaugos – „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis.

Šiuo metu aiškėja, kad į sveikatos apsaugos ministrus nuo socialdemokratų pretenduoja Vytenis Andriukaitis, kuriam buvo užkirsti keliai tapti užsienio reikalų ministru. Tiesa, partija gali nepritarti jo kandidatūrai į Sveikatos apsaugos ministerijos vadovus ir gali skirti jį Seimo vicepirmininku bei Europos reikalų komiteto pirmininku.

Bėda ta, jog Europos reikalų komiteto vadovu bei Seimo vicepirmininku nori būti ir Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys, tad viskas priklausys nuo partijų susitarimo, kaip jos pasiskirstys komitetų pirmininkų postus.

Iš socialdemokratų Seimo vicepirmininku bei Europos reikalų komiteto pirmininku dar gali tapti ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.

Kalbama, kad Ūkio ministerijos vairas galėtų tekti socialdemokratei Birutei Vėsaitei, tačiau jos kandidatūra tarp verslo atstovų vertinama įvairiai.

Teisingumo ministro postas gali tekti arba socialdemokratui Juliui Sabatauskui, arba partijos kolegai Juozui Bernatoniui, susisiekimo ministro portfelis – Rimantui Sinkevičiui, krašto apsaugai veikiausiai imtųsi vadovauti šias pareigas jau ėjęs Juozas Olekas.

Iš viso socialdemokratai gali valdyti 7 ministerijas – Finansų, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Ūkio, Teisingumo, Sveikatos apsaugos, tačiau priklausomai nuo susitarimo su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, vienos ministerijos socialdemokratai galbūt galėtų atsisakyti.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ vadovaus 2 ministerijoms – Aplinkos ir Vidaus reikalų. Kaip minėta, aplinkos ministru gali tapti V. Mazuronis, vidaus reikalų – Remigijus Žemaitaitis.

Darbo partijai pagal trijų partijų susitarimą skirtos 5 ministerijos – Energetikos, Žemės ūkio, Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo ir mokslo, Kultūros – tačiau „darbiečiai“ yra teigę galintys paaukoti vieną ministeriją Lietuvos lenkų rinkimų akcijai.

Darbo partijai priklauso ir Seimo pirmininko postas, tačiau, socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus teigimu, į ministrų ir Seimo vadovo postus negali pretenduoti teisiami Darbo partijos asmenys – taigi Seimo pirmininku tikriausiai negalės būti nei Viktoras Uspaskichas, nei V. Gapšys.

„Darbiečių“ vedlys V. Uspaskichas yra sakęs, kad V. Gapšys veikiausiai bus siūlomas į Seimo vicepirmininko kėdę. Kalbėta, kad Seimo pirmininke galėtų tapti šiuo metu parlamento vadovės pavaduotojos pareigas einanti Virginija Baltraitienė, tačiau neatmestina, kad į šį postą galėtų pretenduoti ir kitas Darbo partijos narys, mat į Seimą išrinktas ir buvęs socialliberalas Artūras Paulauskas, ir viena artimiausių Darbo partijos pirmininko bendražygių Loreta Graužinienė.

DELFI primena, kad valdančiosios koalicijos formavimas šiek tiek stringa, mat prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą pareiškė norinti matyti koaliciją be Darbo partijos. Iš pradžių tokie jos teiginiai paskatino koalicijos partnerius sutarti, kad aukštuose postuose nebus teisiamų asmenų – tai yra V. Uspaskicho ir V. Gapšio, vėliau šalies vadovė teigė netvirtinsianti koalicijos ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama įvertinti, ar Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje ir septyniose vienmandatėse apygardose gali būti pripažinti teisėtais.

Konstitucinis Teismas paskelbė išvadą, kad galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo patvirtinti teisėtai, tačiau Seimo rinkimų įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų Živilės Pinskuvienės, Jolantos Gaudutienės, Jono Pinskaus, Vytauto Griciaus, Viačeslavo Ždanovičiaus galutinis vietos nustatymas po rinkimų.

Iš Konstitucinio Teismo paminėtų penkių Darbo partijos narių į Seimą pateko Ž. Pinskuvienė, J. Pinskus bei J. Gaudutienė, todėl šie asmenys negalės įgyti Seimo nario mandato. Vietoje jų, Seime greičiausiai dirbs Vilija Filipovičienė, Gediminas Jakavonis ir Larisa Dmitrijeva.

Konstitucinio Teismo teisėjai taip pat priėjo prie išvados, kad vienmandatėje Biržų-Kupiškio apygardoje padaryti pažeidimai prieštarauja Seimo rinkimų įstatymui – čia vieną mandatą praras socialdemokratai, nes šioje apygardoje buvo laimėjęs jų kandidatas Aleksandras Zeltinis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų