Ukrainos pabėgėliai vaikus nori leisti į lietuvių mokyklas: tikisi bent trumpam užmiršti siaubą

  • Teksto dydis:

Nuo karo pabėgę ukrainiečiai nori Lietuvoje leisti vaikus į mokyklas ir darželius. Juos globojantys žmonės pritaria – kai vaikai bus užimti, mažiau galvos apie karą. O mamos galėtų ieškotis darbo ar imtis savanorystės, kad jaustųsi reikalingos ir nors trumpam užmirštų karo siaubą. Kaip greitai Lietuva pajėgi jiems atverti mokyklas ir darželius, domėjosi LNK.

Devintokas Svetoslavas mažėliams Vladui ir Vladimirui dabar yra kaip darželio auklėtojas. Vis dėlto, anot po savo sodybos stogu iš viso keturis vaikus ir tris moteris priglaudusio Vytauto, vaikai norėtų pradėti lankyti mokyklą, o mažiausiasis eitų į darželį.

„Šiandien susisiekiau su savivaldybe dėl mokyklų, dėl darželių. Pasakė, kad ministerija po dviejų savaičių žinos, kaip tokie dalykai bus daromi“, – sakė turizmo sodybos šeimininkas Vytautas Zalieckas.

Ne pirmus metus pabėgėliams padedantis visuomenininkas Valdas pritarė: reikia kuo greičiau sudaryti vaikams sąlygas lankyti ugdymo įstaigas.

„Jei jie nebus paleidžiami į mokyklą, moterys negalės dirbti. Negalės dirbti, negalės išsilaikyti. Pašalpų Lietuvos valstybė neskiria tiek daug“, – teigė visuomenininkas Valdas Bartkevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

Kambarėlyje, kur šiuo metu renkama parama Ukrainai, jau šį savaitgalį rinksis pirmieji nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikai į šeštadieninę mokyklą.

„Kad vaikai galėtų susitikti su savais, turėtų pastovų darbą ir gyvenimo grafiką. Tai padeda įveikti stresą“, – komentavo šeštadieninės ukrainiečių mokyklos savanorė Hanna Dovbach.

Pagal įstatymus, galimybė lankyti mokyklą pabėgėlių vaikui turi būti suteikta per tris mėnesius nuo atvykimo, bet Švietimo ministerija žada, kad mokyklos vaikus priims dar kovą. Galbūt dalis vaikų galės lankyti rusų mokyklas.

Ukrainiečių streso bei traumų lygis toks didelis, kad nepakaks intelektualių ir dvasinių jėgų sulaikyti save nuo neapykantos.

„Jeigu kažkuri dalis vaikų manytų, kad tai jiems yra priimtina, to mes to neturėtume stabdyti. Bet lygiai taip pat norėtume juos priimti ir į lietuviškas mokyklas“, – šnekėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.

Tačiau ukrainiečių šeštadieninės mokyklos savanorė Hanna girdi mamų nenorą leisti vaikus į rusų mokyklas.

„Karo metu įniršio lygis Rusijos valstybei, Rusijos žmonėms, pasisakymams, kad ne viskas vienareikšmiška ir visų ukrainiečių streso bei traumų lygis toks didelis, kad nepakaks intelektualių ir dvasinių jėgų sulaikyti save nuo neapykantos“, – tvirtino ji.

Apie 70 iš Ukrainos jau iki karo atvykusių ukrainiečių moko Vilniaus lietuvių namai.

„Pagal tai, kiek turime patalpų, dar kokias tris klases tikrai galėtume priimti. Be abejo, priklausytų, kokio amžiaus vaikai atvažiuotų, ar tai būtų to paties amžiaus vaikai. Turime įvairios patirties“, – šnekėjo Vilniaus lietuvių namų direktoriaus pavaduotoja Vilma Balčiūnienė.

„Visų pirma, reikia žiūrėti, kur tie žmonės, kurie atvyks, gyvens. Žinoma, jie negalės per pusę Lietuvos vykti į kažkokią mokyklą, kad ir į tuos pačius Vilniaus lietuvių namus. Mes norėtume, kad tai būtų tos bendro ugdymo mokyklos, kurios yra netoliese jų gyvenamųjų vietų, kad tai būtų mokyklos, kurios pasiruoš tinkamai ugdyti vaikus, kurie atvyko ir dar nemoka lietuvių kalbos“, – aiškino J. Lukošius.

Su Švietimo ministerija derina tvarkas, kaip priimti pabėgėlių vaikus į darželius, ir Vilniaus savivaldybė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių