Kaip kovoti su nedarbu? Reikia skatinti kurti darbo vietas, ypač ten – kur didelis nedarbas. Tokius banalius ir abstrakčius pasiūlymus vardija ministerijų valdininkai, triūsiantys premjero suburtoje darbo grupėje.

Bado pirštais į pirmtakus

Nedarbo mažinimas – pats svarbiausias Vyriausybės prioritetas. Taip ne kartą kartojo premjeras Algirdas Butkevičius. Būtent dėl to dar vasario viduryje jis subūrė specialią darbo grupę, kuri turėjo pateikti Vyriausybei pasiūlymų, kaip mažinti nedarbą.

Šio mėnesio pradžioje Vyriausybę pasiekė šios didžiulės darbo grupės, kurioje triūsė net 29 asmenys, o pirmininkavo pati socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, pirmieji pasiūlymai. Kalbant biurokratine kalba, Ministro pirmininko tarnybai pateiktos „gyventojų užimtumo didinimo kryptys ir prioritetai“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pateiktų pasiūlymų neatskleidė, tačiau dokumentais ir prezentacijomis su dienraščiu pasidalijo keli minėtos darbo grupės nariai.

SADM valdininkai apie kovą su nedarbu pradeda iš labai toli: „Skausmingiausias Lietuvos ekonomikai išeinančios Vyriausybės palikimas – rekordiniai pagal savo mastą nedarbas, emigracija ir šešėlinė ekonomika. Todėl sprendžiant problemas būtinas sisteminis požiūris – nacionalinė užimtumo programa su aiškia ekonomikos skatinimo, augimo ir naujų darbo vietų kūrimo strategija.“

Dokumentuose – migla

SADM, atrodo, perrašė tai, kas ir taip surašyta Vyriausybės programoje ar ankstesniuose planavimo dokumentuose. SADM biurokratai tiesiog išvardijo penkis prioritetus. Tai – užimtumo politikos integralumas, verslo ir darbo vietų kūrimo skatinimas, darbo išteklių potencialo panaudojimas, kvalifikacijos atitiktis rinkos reikmėms, darbo rinkos lankstumas ir įtraukimas.

Kaip, pavyzdžiui, paskatinti darbo vietų kūrimą, nedetalizuojama. Tik aiškinama, kad „įgyvendinti prioritetą“ padėtų „palankios augimui ir darbo vietų kūrimui aplinkos formavimas, investicijų skatinimas“. Ką daryti toliau? SADM dėsto, kad reikia kurti darbo vietas „aukšto nedarbo teritorijose“. Kaip? Nedetalizuojama.

SADM valdininkai svarsto ir tai, kaip į darbo rinką įtraukti jaunimą, neįgaliuosius, emigrantus ir pan. „Sugrįžusių emigrantų patirties ir įgūdžių panaudojimas darbo rinkoje“, – skelbia valdininkai dokumente.

Aišku, daug kalbama ir apie tai, kad reikia stebėti darbo rinką, suformuoti prognozavimo sistemą ir pan.

Viską reikia gerinti

Po kelių mėnesių darbo grupė turi pateikti ir Užimtumo didinimo 2014–2020 m. strategiją. Jos juodraštyje kol kas taip pat rašomi vėjai. Valdininkai samprotauja, kad reikia skatinti investicijas į didelio nedarbo rajonus, imti pavyzdį iš kitų valstybių ir pan. Tačiau tai tik abstraktūs teiginiai.

„Didinti regionų savivaldybių bei atskirų vietovių ūkio plėtros galimybes sujungus esamus vietos valdžios, ekonominių, socialinių partnerių ir bendruomenės išteklius, skatinti vietos partnerių bendradarbiavimą ir vietos ūkio plėtrą, kartu didinti gyventojų užimtumą ir spręsti nedarbo, skurdo, kitas socialiai pažeidžiamų gyventojų problemas“, – ką reikia daryti, aiškina valdininkai.

Toliau dėstoma dar nekonkrečiau. Vienas pasiūlymų, tarkime, „didinti aukšto nedarbo teritorijų ir didesnį užimtumo augimo potencialą turinčių teritorijų (miestelių ir miestų) integraciją“. Tiesa, valdininkai samprotauja, kad kovoti su nedarbu galima ir „didinant pasiekiamumą viešuoju transportu, kompensuojant atvykimo į darbą išlaidas“.

Nei Vyriausybės, nei SADM atstovai pateiktų pasiūlymų nekomentuoja. Su dienraščiu kalbėję kai kurie darbo grupės nariai pripažino, kad kol kas jie nieko ypatinga nenuveikė, nes ministerijos tarpusavy ginčijasi, kas ką turi padaryti ir parengti.