Seimas neleido per savivaldos rinkimus kandidatų kelti visuomeniniams judėjimams, tačiau spėjama, kad jie gali remti pavienius kandidatus ir taip sudaryti konkurenciją partijoms. Kai kurie judėjimai gali būti nacionalinio masto ir taip daugelyje savivaldybių pakutenti padus tradicinėms partijoms.

Pakeista rinkimų tvarka

Konstitucinis Teismas dar 2007 m. nustatė, kad Konstitucijai prieštarauja savivaldybių tarybų rinkimų tvarka, leidžianti tik partijoms kelti kandidatus. Iki 2011-ųjų vasarį vyksiančių savivaldos rinkimų Seimas buvo įpareigotas pakeisti įstatymą taip, kad juose galėtų dalyvauti ne tik partiniai kandidatai.

Parlamentarai tik dabar, likus vos pusmečiui iki rinkimų, priėmė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas. Ypač daug diskutuota, ar leisti kandidatus kelti visuomeninėms organizacijoms. Vis dėlto balsų dauguma Seimas apsisprendė to daryti neleisti. Kandidatus į savivaldą galės kelti partijos, į mandatus taip pat galės pretenduoti pavieniai kandidatai, atitinkantys tam tikrus reikalavimus.

Dvi dešimtys Seimo narių nepatenkinti tokia tvarka, todėl kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši vetuotų priimtą įstatymą ir pasiūlytų įrašyti leidimą visuomeniniams judėjimams kelti kandidatus į savivaldybių tarybas. Prezidentė dėl to turėtų apsispręsti iki liepos vidurio.

Nedraudžiama remti

Tačiau netgi jeigu išliks priimtoji įstatymo redakcija, visuomeniniams judėjimams niekas nedraus remti nepartinių kandidatų ir taip garsiai deklaruoti, kad būtų patrauktas rinkėjų dėmesys. Politikai, politologai, politikos apžvalgininkai mano, kad Lietuvoje gali atsirasti nepolitinių, nepartinių judėjimų, kurie rems pavienius kandidatus ir taip sudarys rimtą konkurenciją partijoms per savivaldos rinkimus.

Kol kas gana atsargiai kalbama apie visuomeninius judėjimus, kurie visoje Lietuvoje galėtų konkuruoti su partijomis. "Daug kas priklausys nuo to, kiek atsiras nepartinių, pavienių kandidatų, pasirengusių mesti iššūkį partijoms", – sakė opozicinės Darbo partijos rinkimų štabo vadovė Virginija Baltraitienė.

"Bet gali būti, kad nacionaliniu mastu net neatsiras tokių visuomeninių judėjimų, kurie keltų savo kandidatus daugelyje savivaldybių. Tačiau vietos lygmeniu, net neabejoju, tokių judėjimų bus, gal netgi labai daug", – pridūrė ji.

Partijoms jau neramu

"Tokių judėjimų gali būti pačių įvairiausių – žaliųjų, moterų, vienijančių žmones, turinčius negalią, ir panašių", – tvirtino valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys.

"Akivaizdu, kad rinkimai vyks visai kitaip nei vykdavo iki šiol. Todėl partijoms bus tikrai nemenkas iššūkis tos visuomeninės organizacijos, kurios rems atskirus kandidatus", – teigė V.Stundys.

"Manau, kad didesnis iššūkis bus įvairios vietos visuomeninės organizacijos, dirbančios tik atitinkamoje savivaldybėje ar jos dalyje. Tuomet, kai koncentruojamasi į vietos problemas, organizacijos kur kas geriau matomos, todėl turi nemažų šansų pasiekti gerus rezultatus per rinkimus", – spėjo jis.

Naujieji "gelbėtojai"?

Neatmetama ir tai, kad nuo naujųjų "gelbėtojų" paieškos sindromo niekaip neišsigydantys lietuviai per 2012 m. Seimo rinkimus ir vėl norės balsuoti už kokią nors naują partiją, gimusią iš visuomeninio judėjimo, nacionaliniu mastu neblogai pasirodžiusio per kitų metų savivaldos rinkimus.

Viena stipriausių organizacijų, kuri gali visoje Lietuvoje arba bent jau daugelyje savivaldybių sukelti rūpesčių partijoms, yra laikomas K.Čilinsko vadovaujamas judėjimas. Praėjusį savaitgalį K.Čilinskas su keliais bendražygiais nusivylė savo kadaise įsteigtu Jungtiniu demokratiniu judėjimu, nes dauguma narių atsisakė į įstatus įrašyti nuostatą, kad judėjimo nariai negali būti partiniai. Todėl K.Čilinskas paskelbė bandysiąs burti naują Nepartinį demokratinį judėjimą (NDJ).

Tiesa, K.Čilinskas bent kol kas nepatvirtina, kad NDJ rems kandidatus į savivaldą per 2011 m. rinkimų kampaniją, nors ir neatmeta, kad "parama kai kuriems kandidatams yra galima".

Lig šiol K.Čilinskas plėtojo gana aktyvią politinę veiklą. Dauguma politikų, politologų, apžvalgininkų tvirtina pastebintys, kad K.Čilinskas nuosekliai juda įsiliejimo į aktyvią politinę veiklą link – dalyvavimo rinkimuose ir, jeigu pasisektų, atėjimo į valdžią. Esą tokius ketinimus įrodo keliami politiniai reikalavimai ir gana triukšmingas jų gynimas viešais pareiškimais, akcijomis, įvairiais renginiais.

Pretenduos į nepatenkintųjų balsus

K.Čilinskas, pasak politikų ir politologų, gali būti vienu iš pagrindinių pretendentų į vadinamosios nepatenkintos visuomenės balsus, tuos pačius, kurie 1997–2008 m. atiteko pirmiausia Artūrui Paulauskui, paskui Rolandui Paksui, vėliau Viktorui Uspaskichui ir pagaliau Arūnui Valinskui.

"Taip, K.Čilinskas turi nemažai rėmėjų Lietuvoje, todėl gali ne vienoje savivaldybėje bandyti siekti pergalės rinkimuose", – įsitikinusi V.Baltraitienė.

V.Stundys nėra linkęs pervertinti K.Čilinsko vadovaujamo judėjimo galimos grėsmės partijoms, tačiau neatmetė, kad "kai kur jo gali laukti sėkmė", ypač jeigu K.Čilinskas nesumažins savo politinės retorikos "apsukų".

Gali kurti "skėtines" organizacijas

Tarp kitų nacionalinio masto visuomeninių organizacijų, kurios gali paremti kandidatus daugelyje savivaldybių, taip pat minimas šiuo metu kuriamas buvusio Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Artūro Zuoko inicijuotas judėjimas "Taip!" ir neseniai įsteigtas Algimanto Matulevičiaus Tautos ateities forumas, taip pat Žaliųjų judėjimas, netgi galbūt atsirasianti alyvinė Drąsiaus Kedžio šalininkų bendrija.

Tarp vietos visuomeninių organizacijų minima itin aktyvi Žvėryno bendruomenė Vilniuje ir garsaus verslininko Visvaldo Matijošaičio inicijuotas judėjimas "Vieningas Kaunas".

Be to, neatmetama, kad partijos gali steigti savo "skėtines" visuomenines organizacijas, kurios rems tam tikrus nepartinius kandidatus, populiarius atitinkamose savivaldybėse. Žmonės manys, kad balsuoja už nepartinius, nors visi jie bus remiami tam tikrų partijų ir po savivaldos rinkimų tarybose įsilies į atitinkamos partijos suformuotą frakciją.

"Rinkėjų neapgausi"?

Prieš ketverius metus kreipimąsi į KT dėl savivaldybių rinkimų tvarkos inicijavęs teisininkas Liudvikas Ragauskis atsargiai vertina galimybę, kad atsiras daug nacionalinių judėjimų, kurie remtų kandidatus visose šalies savivaldybėse. "Tikriausiai kiek aktyviau dalyvaus vietos organizacijos, skirtos tik tam tikros savivaldybės problemoms spręsti, nors dabartinė įstatymo redakcija to neskatina", – spėjo jis.

L.Ragauskis mano, kad "rinkėjų neapgausi", todėl esą nebus perspektyvu partijoms kiekvienoje savivaldybėje steigti po visuomeninę organizaciją ir prisidengiant jomis kelti savo kandidatus. "Žmonės labai greitai pajus ir supras, kur slypi apgaulė – kurios partijos nori šitokiu nesąžiningu būdu pelnyti kuo daugiau rinkėjų balsų", – sakė jis.

Lietuvoje veikia daugiau kaip 1000 vietos bendruomenių, iš jų 800 – kaimo rajonuose. Tikėtina, kad nemažai jų rems kandidatus į savivaldybių tarybas.

Nauji pavadinimai – perspektyvūs

Politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, kad jau dabar juntamas artėjančių savivaldybių tarybų rinkimų ritmas, kuris dar labiau išryškės rudenį.

"Kol kas neaišku, ar K.Čilinskas ir jo judėjimas apsispręs dalyvauti vietos politikoje. Jis, ko gero, turi galimybių gauti paramą per rinkimus", – teigė A.Krupavičius.

Pasak jo, rinkėjai balsuoja už naujienas, "nors tokių balsų mažėja". "Visos radikaliai kritikuojančios esamą valdžią partijos turi aukštus reitingus, nes visuomenėje vyrauja nepasitenkinimas esama situacija", – pridūrė politologas.

Sociologas Vladas Gaidys įsitikinęs, kad naujai besiburiantys ir nepolitiniai judėjimai turi nemažai galimybių sulaukti sėkmės artimiausiais metais vyksiančiuose rinkimuose. Pasak sociologo, dauguma gyventojų nepasitiki Seimu, kitomis valdžios institucijomis ir partijomis.

Didelė dalis gyventojų įsitikinę, kad rinkimai nepakeis jų gyvenimo, todėl neina balsuoti. Tai dažniau žemesnio išsilavinimo ir menkesnes pajamas gaunantys žmonės. Paklausti, kas turėtų įvykti, kad jie dalyvautų rinkimuose, respondentai dažniausiai atsako: balsuotume, jei būtų už ką.

"Tai labai įdomi ir energetinė pozicija. Vadinasi, žmonės ne iš prigimties pasyvūs. Per trejus rinkimus iš eilės ateidavo po naują politinę jėgą: Naujoji sąjunga, Darbo partija, Tautos prisikėlimo partija. Toks atsakymas rodo, kad naujieji judėjimai, kurie kuriasi šiuo metu, turi didžiulę perspektyvą. Į žodį "partija" pavadinime būtų reaguojama neigiamai", – kalbėjo V.Gaidys.