Argentinos senatas po 13 valandų trukusių debatų anksti ketvirtadienį triuškinamai patvirtino susitarimą su skolintojais Jungtinėse Valstijose, užbaigdamas daug metų užsitęsusį ginčą, dėl kurio šią Pietų Amerikos šalį aplenkdavo gyvybiškai svarbios investicijos ir finansavimas.

Vasario pabaigoje sudarytą sutartį turėjo patvirtinti dviejų rūmų Nacionalinis kongresas. Atstovų rūmai jai pritarė anksčiau šį mėnesį, o senatas, debatus pradėjęs trečiadienio rytą, ketvirtadienį apie 1 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku ją priėmė 54 balsais prieš 16.

Šis žingsnis užbaigia sudėtingą etapą, per kurį Argentina buvo tapusi nepatrauklia investicijoms šalimi; ginčas dėl skolų taip pat kurstė aštrią politinę priešpriešą.

Galutinai įtvirtinta sutartis taip pat bus paranki prezidentui Mauricio Macri (Maurisijui Makriui), kuris buvo išrinktas žadėdamas atgaivinti Pietų Amerikos antrąją didžiausią ekonomiką. Kad ištesėtų tuos pažadus, šalies vadovui buvo labai svarbu išspręsti ginčą, dėl kurio netgi buvo pakeistos tarptautinės skolų restruktūrizavimo taisyklės.

M.Macri partija PRO nekontroliuoja nei vienų rūmų kongrese, bet daugelis analitikų prognozavo, kad naujoji sutartis bus patvirtinta, nes Argentinai stinga lėšų ir reikia užsienio investicijų, kad ekonomika vėl pradėtų augti po ketverius metus trukusios stagnacijos. Vis dėlto per debatus buvo akivaizdu, kad šis žingsnis niekam netaps švente.

"Balsuosiu už ją, nes mes sutinkame su nuosprendžiu, - sakė Peronistų partijos narė senatorė Norma Durango. - Tačiau dėl to nesidžiaugiu ir nenusiraminu."

M.Macri pirmtakė prezidentė Cristina Kirchner (Kristina Kiršner) buvo atsisakiusi derėtis su nemokumą paskelbusios šalies obligacijas už skatikus supirkusiais fondais, kuriuos ji vadino "maitvanagiais" ir sakė, kad jie mėgina įbauginti Argentiną.

Šis ginčas buvo pagrindinė tema per praeitais metais vykusią prezidento rinkimų kampaniją. M.Macri ir jo oponentas Danielis Scioli (Danielis Sjolis), C.Kirchner pasirinktas įpėdinis, laikėsi skirtingų pozicijų, ar ši sutartis yra būtina, taip pat kuris iš jų būtų geresnis derybininkas.

Aistras kurstęs ginčas buvo susijęs su įvykiais 2001-2002 metais, kai Argentina paskelbė esanti nepajėgi grąžinti 100 mlrd. dolerių skolų.

Dauguma šalies skolintojų, įskaitant tuos, kurie šalies obligacijų įsigijo vėliau, 2005 ir 2010 metais sutiko nurašyti didelę dalį skolų. Tačiau grupė skolintojų, vadovaujamų milijardieriaus rizikos draudos fondų valdytojo Paulo Singerio (Polo Singerio), atsisakė sutikti su tuo planu. Jie iškėlė bylą Argentinai Niujorke, kur buvo suteiktos tos paskolos, ir ją laimėjo.