Jiems būtinas švarus vanduo, maistas, švietimas, medicininė priežiūra ir apsauga. Daugiausiai lėšų, organizacijos duomenimis, reikia vaikams pilietinio karo alinamoje Sirijoje bei šios šalies pabėgėlius priimančiose šalyse. Toliau eina Jemenas, Kongo Demokratinė Respublika ir Pietų Sudanas.

„Labai svarbu suteikti paramą vaikams, kurios jie yra reikalingi“, - sakė skubios pagalbos programų vadovas Manuelis Fontaine'as. Jis paragino tarptautinę bendruomenę įsipareigoti garantuoti vaikų apsaugą karų ir krizių teritorijose.

Milijonai vaikų „šiandien dėl konfliktų ir katastrofų patiria siaubingą smurtą, baimę ir traumą“, kalbėjo UNICEF vykdomoji direktorė Henrietta Forė. Teigiamo vaikų apsaugos priemonių poveikio esą negalime pervertinti. „Jei vaikai neturi saugios vietos žaisti, jei jie nesugrįžta pas savo šeimas, jei negauna psichosocialinės pagalbos, nematomi karo radai niekada neužgis“, - įspėjo ji.

UNICEF skaičiuoja, kad 34 mln. vaikų karų ir krizių teritorijose visame pasaulyje negali naudotis vaikų apsaugos priemonėmis, 6,6 mln. jų - Jemene, 5,5 mln. - Sirijoje ir 4 mln. Kongo Demokratinėje Respublikoje.

UNICEF pabrėžė, kad 2019 metai ženklina 30-ąsias JT Vaikų teisių konvencijos ir 70-ąsias Ženevos konvencijos metines. Tačiau „šiandien vidiniai ar tarptautiniai konfliktai kamuoja daugiau žmonių nei kada nors anksčiau per praėjusius tris dešimtmečius - su žiauriais padariniais vaikams“.

UNICEF kartu įspėjo, kad organizacijai vis sunkiau dirbti. Konfliktų šalys vis dažniau nepaiso humanitarinės tarptautinės teisės ir iš dalies neleidžia humanitarinėms organizacijoms pasiekti pagalbos reikalingus žmones. Be to, kai kurios pagalbos programos susiduria su dideliu pinigų stygiumi, pirmiausiai - Konge, kur 2018-aisiais buvo skirta tik trečdalis iš reikalingo 21 mln. dolerių.