Teismų karuselė

"Deutsche Bank" ne tik nukentėjo dėl 2008 m. kilusios pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės, tačiau ir dėl besikartojančių skandalų yra priverstas teisinėms išlaidoms bei įvairioms baudoms atidėti milijardus eurų – visame pasaulyje bankui yra iškelta net 8 tūkst. bylų.

Vis dėlto JAV vyriausybės reikalaujama 14 mlrd. JAV dolerių bauda – tai didžiausias smūgis.

Amerikiečių pretenzijų dydis sukėlė nuogąstavimų, kad Vokietijos milžinas gali bankrutuoti ir sukelti dar vieną pasaulinę finansų krizę. Mat "Deutsche Bank" išlieka vienu didžiausių pasaulio bankų pagal aktyvus, kurie sudaro 1,6 trln. eurų. Jie gerokai didesni už JAV banko "Lehman Brothers" turėtus aktyvus, o būtent šito banko bankrotas ir sukėlė 2008 m. finansų krizę.

Negana to, didžiausiam Vokietijos bankui sunkiai sekasi surinkti pinigų, nes dėl lėto ūkio augimo investicinis padalinys susiduria su iššūkiais, o mažos palūkanų normos kenkia tradicinei banko veiklai.

Banko vadovas Johnas Cryanas neseniai paskelbė apie didelio masto "Deutsche Bank" restruktūrizaciją, numatančią, kad iki 2020 m. visame pasaulyje bankas atleis maždaug 9 tūkst. žmonių, o Vokietijoje uždarys 200 padalinių.

Vyriausybė nepadės

Sklido kalbos, esą "Deutsche Bank" gali būti finansiškai gelbėjamas Vokietijos vyriausybės, tačiau Berlynas šiuos pareiškimus paneigė. Analitikai mano, kad vokiečių politikai prieš kitų metų rinkimus į Bundestagą nenori pykdyti rinkėjų tokiu dalyku kaip banko gelbėjimas.

Negana to, pati Vokietija ES pasisako prieš valstybės finansinę paramą šalių finansų institucijoms. Šių metų liepą Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble griežtai pasisakė prieš tai, kad Italijos valdžia gelbėtų sunkumų ištiktą banką "Banca Monte dei Paschi di Siena".

"Pranešimas apie finansinę paramą – klaidingas. Vyriausybė nerengia jokių banko gelbėjimo planų. Nėra jokio pagrindo tokioms spekuliacijoms", – pareiškė Vokietijos finansų ministerija.

Kiek anksčiau ir "Deutsche Bank" vadovas pareiškė, kad bankui nereikia valstybės pagalbos. "Valstybės pagalba nesvarstoma, – pareiškė J.Cryanas. – Niekada nebuvau prašęs kanclerės pagalbos."

Investuotojų pasitikėjimas

Agentūra "Bloomberg" aiškino, esą prastą Vokietijos banko situaciją išduoda faktas, kad maždaug dešimt rizikos draudimo fondų, vykdančių sandorių tarpuskaitą per banką, atsiėmė dalį laikytų "Deutsche Bank" laisvų grynųjų pinigų bei išvestinių priemonių ir perkėlė šį turtą į kitas įmones.

Tačiau banko atstovai sakė, kad "Bloomberg" pernelyg pesimistiškai nušvietė situaciją – "Deutsche Bank" patvirtino tebeaptarnaujantis apie 800 rizikos fondų, kurie supranta, kad jo "finansinė padėtis yra stabili".

"Turime matyti bendrą vaizdą: "Deutsche Bank" turi daugiau nei 20 mln. klientų", – teigė banko vadovas Johnas Cryanas.

Vis dėlto, kaip pažymėjo analitikas Alexandre'as Baradezas, rizikos suvokimas tarp investuotojų didėja, o tai lemia objektyvūs faktoriai. Pavyzdžiui, šią vasarą atlikus bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis testą, "Deutsche Bank" rezultatai buvo vieni prasčiausių. Vokietijos banko vadovas pareiškė, kad testavimas parodė, jog bankas išgyventų labai sunkią finansų krizę, tačiau jis pabrėžė, kad "bankas yra gerai pasirengęs sunkiems laikams", nerimo tarp investuotojų tai nesumažino.

Praėjusią savaitę reikšmingai nukrito "Deutsche Bank" akcijų vertė – akcijos atpigo 13 proc. ir pasiekė istorinį minimumą – 9,90 euro už vieną akciją. Tiesa, vėliau jų kursas ūgtelėjo iki 10,37 euro.

Augimą lėmė pranešimai, esą "Deutsche Bank" artėja prie susitarimo dėl reikšmingai mažesnės baudos JAV.

Reikšminga nuolaida

Teigiama, kad Vokietijos bankas sumokės ne 14, o 5,4 mlrd. JAV dolerių baudą, kad sureguliuotų amerikiečių pretenzijas.

"Iš pat pradžių buvo aišku, kad šios sumos (14 mlrd. dolerių) mes nemokėsime, – pažymėjo J.Cryanas. – Tikimės, kad JAV Teisingumo departamentas su mumis elgsis taip pat sąžiningai, kaip ir su JAV bankais, kurie jiems pareikštas pretenzijas sureguliavo išmokėję gerokai mažesnes sumas."

Pavyzdžiui, JAV bankui "Goldman Sachs" Teisingumo departamentas taip pat pateikė 15 mlrd. JAV dolerių vertės pretenzijas, tačiau bankas sumokėjo tik 5 mlrd. JAV dolerių. Jau ne vienas Amerikos bankas sumokėjo milijardines baudas už tai, kad klaidino investuotojus dėl hipoteka užtikrintų vertybinių popierių kokybės. Rekordinę sumą – 16,6 mlrd. dolerių – sumokėjo "Bank of America".

Bankai buvo kaltinami tuo, kad išleido minėtų vertybinių popierių ir skatino juos pirkti kaip itin patikimus, nors tokiu būdu jie skatino burbulą nekilnojamojo turto rinkoje. JAV valdžia privertė bankus sumokėti baudas ir kompensuoti klientams dalį nuostolių.