Mūsų sapnai – ne kas kita, o mes patys

– „Kūrybinis darbas su sapnais“ – vienas jūsų naujausių seminarų. Ar seniai pati domitės sapnais?

– Sapnai mane vilioja nuo labai seniai. Man 57-eri ir yra keletas sapnų, kuriuos prisimenu visą savo gyvenimą. Jie nesikartoja, bet kažkada susapnuoti buvo tokie ryškūs, kad įstrigo į atmintį visiems laikams. Rimčiau jais ėmiau domėtis, kai pasinėriau į psichologiją.

Kaip psichoterapeutė aš tikiu, kad geriausiai sapną gali išaiškinti tik pats sapnuotojas. Kodėl? Sapnas yra kiekvieno mūsų psichikos kūrinys. Todėl, kai kalbame apie psichiką, kaip labai intymią žmogaus asmenybės dalį, per kurią sapnas yra kuriamas, paaiškinti, apie ką yra sapnas, gali tik pats jo autorius. Juk žmonės labai skirtingi, jie priskiria tiems patiems simboliams skirtingą reikšmę. Pavyzdžiui, ką jums reiškia saulė? Man žiemą ji atrodo šildanti, gera. Tačiau tikrai bus žmonių, kuriems saulė kels priešingų asociacijų – ji gali apakinti, sukelti onkologinę ligą, išdeginti derlių. Viena vertus, saulės simbolis labai universalus, tačiau iš tiesų kiekvienas jį įprasminame savaip.

– Kaip teisingai interpretuoti savo sapnus?

– Pradėkime nuo to, kad ir kas būtum – krivis krivaitis, šamanas ar paprastas žmogus, iki galo perkąsti sapnų algoritmo dar niekam nepavyko ir turbūt nepavyks. Mes galime tik pamėginti suprasti jo žinutę ir atkreipti dėmesį į kažką savyje ar gyvenime, ko iki šiol galbūt nepastebėjome.

Egzistuoja skirtingi požiūriai į sapnus. Bet netgi skirtingų psichoterapijos krypčių atstovai sutaria, kad sapnai turi savo funkciją. Kaip ir miegas, kurio funkcija – leisti organizmui pailsėti. Sapno funkcija – kažką padaryti psichikai. Ką būtent? Priklauso nuo skirtingų psichoterapijos krypčių. Aš esu geštalto terapijos atstovė, o jos pagrindas – savireguliacijos principas. Jis sako, kad žmogaus prigimtis iš esmės yra galinga savireguliacijos sistema, kuri geba palaikyti optimalią ekologišką organizmo būseną skirtingose gyvenimo situacijose. Savireguliacija pasireiškia fiziologiniu ir psichologiniu organizmo lygiu. Psichologiniu lygiu – kaip organizmo gebėjimas įsisąmoninti savo poreikį ir jį patenkinti. Miegas padeda organizmo savireguliacijai fiziniu lygmeniu – susigrąžinti jėgas ir pailsėti.

Sapne tai, ko žmogus per savo gyvenimo rutiną nepastebi, neįsisąmonina, iškyla į paviršių kaip vaizdinys, žinia.

Sapne tai, ko žmogus per savo gyvenimo rutiną nepastebi, neįsisąmonina, iškyla į paviršių kaip vaizdinys, žinia. Sapne tarsi sakoma tai turi būti kuo greičiau sureguliuota.

– Kas išvis yra sapnas, kaip vyksta pats sapnavimo procesas?

– Sapnas – vaizdinių, minčių, jausmų visuma, kurią mes patiriame miegodami. Ilgai stebėję žmonių kūno pojūčius miego metu mokslininkai nustatė, kad organizme vyksta tam tikri fiziologiniai procesai, pavyzdžiui, keičiasi akių judesiai ir raumenų įsitempimo lygis. Tai vyksta cikliškai. Taip buvo atrasta REM („Rapid Eye Movement“) miego fazė, kai, žmogui miegant, jo organizmo raumenys yra visiškai atsipalaidavę – chaotiškai juda tik akių vokai. Encefalograma parodė, kad šioje fazėje žmogaus smegenys veikia labai aktyviai, tarsi sprendžia kažkokias sudėtingas protines užduotis.

REM fazės metu akys po vokais pradeda smarkiai judėti, tarytum paskubomis stebėtumėte kažkokią sceną, o akių judesiai atitinka judėjimo kryptį sapne. Šios fazės metu kvėpavimas būna nereguliarus, padažnėja širdies plakimas. Rankos, pėdos ir veidas kartais kruta. Šiuo momentu per miegus galime net kalbėti. Kiekviena REM miego fazė paprastai trunka 5–20 minučių. Paskui organizmas ir smegenys atsipalaiduoja ir giliai miega maždaug 60–90 minučių. Tada prasideda kita REM fazė. Įdomu, kad REM fazę žmogus per naktį patiria tris keturis kartus.

Dalyvavę eksperimentuose pasakojo, kad REM fazėje jie sapnuoja labai ryškius sapnus, bet jei žmonės pažadinami kitu metu – sapnų neprisimena. Kuo ilgiau miegi, tuo REM fazė ilgesnė. Paskutinė sutampa su rytu. Tada sapnai būna ypač ryškūs.

Tiesa, mokslas įrodė ir kitą dalyką – žmonės mato sapnus ne tik REM fazės metu, tačiau tuomet sapnai būna ne tokie vaizdingi, įsimenantys ir ryškūs. Kodėl? Nes būtent REM fazėje stimuliuojamos smegenų sritys, susijusios su vizualinių ir emocinių dirgiklių apdorojimu, o su racionaliu mąstymu susijusios smegenų sritys nuslopinamos.

– Jei žmogus jaučia, kad kažką įdomaus sapnavo, bet pabudęs iš ryto nieko neprisimena?

– Iš tiesų, kai kurie žmonės sapnų neprisimena. Viena iš priežasčių – prasta miego kokybė. Kad sapnuotume, geras miegas labai svarbu. Kita priežastis – nepakankamas žmogaus dėmesys savo psichikai ir psichikos procesams, savo emocijų, pojūčių ir fizinių simptomų ignoravimas arba nuvertinimas. Norint įsiminti sapnus, vertėtų pasidomėti ir pasirūpinti savo vidiniu pasauliu.

– Jei sapnas kartojasi per visą žmogaus gyvenimą, apie ką tai gali byloti?

– Tiesioginė sapno žinutė kiekvienam būtų individuali. Apskritai tuos besikartojančius sapnus galėtume traktuoti kaip tam tikrus neuždarytus geštaltus. Geštalto terapijos pradininku laikomas Fritzas Perlsas. Jo teigimu, organizmas yra spontaniškai kūrybingas, todėl geba geštaltus užbaigti ir taip atkurti pusiausvyrą. Jeigu geštaltai dėl spaudimo iš aplinkos ar kitų priežasčių lieka neužbaigti, kyla įtampa, kuri gali tapti liguista ir trukdo asmenybei augti. Vienas svarbiausių geštalto terapijos tikslų – užbaigti neužbaigtus geštaltus.

Pasitaiko, kad tas pats sapno motyvas, iškilęs vaikystėje, lydi žmogų per visą jo gyvenimą ir sukelia gilią emociją. Gali būti, kad tokio sapno žinutė yra susijusi su to žmogaus viso gyvenimo keliu. F. Perlso teigimu, įvairios sapno dalys yra žmogaus asmenybės dalys, projektuojamos į įvairius sapno elementus. Jei sapnas nuolat kartojasi, vadinasi, žmogaus gyvenime yra neuždarytas geštaltas, kuris tarsi prašosi per sapną būti išsprendžiamas. Kol žmogus tos situacijos neišspręs, tol tas sapnas kartosis. Jei žmogus su tuo sapnu padirbės, iššifruos žinią, žengs tam tikrus žingsnius gyvenime – sapnas nebegrįš. Padėti žengti tuos žingsnius gali psichoterapeutas.

– Pažįstu žmonių, kurie labai bijo sapnuoti…

– Kai kurie žmonės sapnuoti bijo, nes sapnuose dažnai patiria labai ryškių emocijų. Iš baimės mes bandome nuo jų atsiriboti, bet taip atsiribojame nuo savęs. Konfliktai tarp sapno elementų atspindi asmenybės konfliktus. Suprasti sapną – vadinasi, suprasti, ko stengiesi išvengti. Geštalto terapija teigia, kad viską, ką matome sapnuose, reprezentuoja mus. Kas tai gali būti? Tarkim, mūsų pačių neįsisąmonintos emocijos, kažkokie neperprasti poreikiai ar galbūt savybės, kurių dėl tam tikrų priežasčių nenorime savyje matyti. Viskas sapne išnyra simboliniais vaizdais. Kiekvienas atskiras sapno elementas yra „aš“. Tai tarsi projekcija į mane. Priimti savo nepriimamas dalis, jas integruoti galima tik jas atpažįstant, jomis tampant, juntant save. Pavyzdžiui, žmogus nepripažįsta savo pykčio, agresijos, tada tas jausmas sapne pasireiškia košmaro būdu.

– Jei susapnuoji mirusį žmogų?

– Šiuo klausimu yra skirtingų nuomonių. Man patinka galvoti, kad tie sapne pasirodę mirę artimieji yra tiesiog emociškai tau reikšmingi žmonės. Kada mes į juos atsigręžiame? Dažniausiai per sudėtingus, krizinius, lūžio momentus. Vadinasi, sapnas gali rodyti, kad mums šiuo momentu yra sunku ir kad mes ieškome kažkokios atramos, pagalbos.

– Neseniai sapnavau prieš dvejus metus mirusį savo tėtį su skyle kaktoje. Paties sapno ir jo siužeto neprisimenu, tik žinau, kad pabudus dar ilgai lydėjo slogus jausmas…

– Leiskite paklausti, kas sukėlė aštresnius jausmus – matyti tėtį ar skylę jo kaktoje? Jei ryškesnis elementas buvo skylė – pamėginkite įsivaizduoti save tos skylės vietoje tėčio galvoje. Tuomet papasakokite apie save tos skylės vardu. Kokia ji?

– Pirma mintis, šovusi į galvą, – tai toks vamzdis, kuriuo leidiesi vandens atrakcionų parke ir klyki iš siaubo, nes aplink visiška tamsa ir gąsdinantys garsai.

– Vadinasi, jūs garsiai sakote: „Aš esu tokia skylė kaip atrakcionų parke.“ Kaip jaučiatės būdama tokia skyle? Ar jums patinka, kad ji tamsi, kad vaikai ja leidžiasi ir klykia iš džiaugsmo, o gal iš siaubo? Ir ką jūs veikiate tėčio galvoje, būdama skylė? Kokia jūsų funkcija?

– Tėtis turėjo labai gerą humoro jausmą… Gal visa tai tiesiog pokštas ar patarimas į gyvenimo problemas žiūrėti su šypsena?

– Štai, pati pasakėte, kad tas elementas – skylė – kuris iš pradžių jums atrodė labai baisus, iš tiesų gali būti labai nekaltas ir įvairiaprasmis. Tą skylę galima traktuoti netgi kaip pokštą. Juk minėjote švytintį vamzdį, kuriuo atrakcionų parke čiuožinėja vaikai. Atrodo, kad šis sapnas gali būti visai ne apie jūsų tėvelį, o veikiau apie jus. Turėčiau dar paklausti, kiek jūsų gyvenime šiuo metu yra linksmybių, pokštų, žaidimų?

Rengdama seminarus apie sapnus stengiuosi žmonėms padėti suvokti, kad nereikia bijoti sapnų.

– Nes ne visada skylė kaktoje reiškia skylę kaktoje?

– Nes niekada skylė kaktoje nereiškia skylės kaktoje. Ji yra kažkas kita, bet jūsų psichika, pasąmonė pasirinko būtent tokį vaizdinį. Aš jau minėjau, kad sapne visos sapno dalys reprezentuoja patį žmogų. Ir kai į sapnus ateina mirę artimieji, galbūt verta pirmiausiai pagalvoti apie tai, kas jūsų gyvenime šiuo metu vyksta ir kodėl taip reikia jų palaikymo. Galbūt jums paprasčiausiai trūksta tėčio, kuris galėtų prajuokinti sunkią akimirką.

– Ar egzistuoja kažkokie psichoterapijos metodai, kurie padėtų sapnus lengviau iššifruoti?

– Egzistuoja nemažai būdų, kaip tai daryti, tačiau, norint iš sapnų gauti terapinės naudos, vis dėlto patarčiau kreiptis į psichoterapeutą. Jei nėra sąlygų to padaryti, pasakysiu kelis paprastesnius būdus, kuriais galėsite pasinaudoti.

Pirmiausia jums reikėtų prisiminti savo sapną ir jį užrašyti. Ryte garsiai ir lėtai tai perskaitykite ir po kiekvieno sakinio ištarkite: „Ir tai yra mano gyvenimas.“ Tuomet stebėkite, kas vyksta, kaip į ištartus žodžius reaguoja jūsų kūnas. Gal ties kažkokiu sakiniu sukyla jausmai ar atsiranda kitokių kūno pojūčių, pasikeičia kvėpavimas? Jei taip – dar kartelį tą vietą perskaitykite. Pagalvokite, ką tai galėtų kalbėti apie dabartinį jūsų gyvenimą.

Dar vienas būdas vadinasi šešiolikos asociacijų technika. Prisiminkite savo sapną. Paimkite popieriaus lapą (geriausiai A4 formato) ir kairėje lapo pusėje stulpeliu kuo greičiau surašykite, kokių asociacijų jums tas sapnas sukelia. Stenkitės negalvoti, nekontroliuoti ir nefiltruoti savo minčių – tiesiog rašykite visus žodžius, kurie tuo momentu ateina į galvą, net jei jie atrodytų keisti, netinkami ar stebinantys. Tai gali būti ir žodžiai, ir frazės, bet jie neturi kartotis. Užrašykite šešiolika asociacijų. Tuomet gretimame stulpelyje sugrupuokite asociacijas po dvi ir mintimis derinkite žodžius poromis: pirmą – su antru, trečią – su ketvirtu, penktą – su šeštu ir t. t. Pradėkite dirbti su kiekviena žodžių pora atskirai. Kiekvienai porai pasirinkite po asociaciją – nurodykite, kas jums jungia šias dvi sąvokas. Procesą kartokite tol, kol liks tik viena, paskutinė, asociacija – raktinis žodis. Apie ką jis jums kalba? Kokių emocijų, minčių sukelia? Kaip tai susijęs su jūsų gyvenimu? Apmąstykite tas savo gyvenimo sritis, kuriose matote sąsajas su šiuo žodžiu.

– Kartais sapnuoji sapnuoji, o sapnas pačioje įdomiausioje vietoje ima ir nutrūksta…

– Tuomet mėginkite tą sapną užrašyti, o paskui sugalvokite jam pratęsimą... Dažnai sapnas kalba apie tai, kad žmogus savo gyvenime kažką sulaiko. Reikėtų paieškoti paralelių, kas galbūt neužbaigta ir laukia konkrečių jūsų veiksmų.