Geriau vėsiau, nei perkaisti

Naktimis oro temperatūra vis labiau artėja prie nulio, o rytai – vėsūs. Tačiau šeimos gydytoja Rūta Ūsienė, Šilainių poliklinikos Pirminės sveikatos priežiūros klinikos vedėja, vakar dar prieš aštuonias į darbą atėjo apsirengusi medvilnine suknele ir plona striuke.

"Laikausi tokio aprangos principo: geriau vėsiau, nei storai apsirengus suprakaituoti", – sako peršalimo ligomis seniai besirgusi R.Ūsienė.

Rytą, nors ir buvo vėsoka, gydytoja paspartino žingsnį, ir jautėsi puikiai. Po darbo, pavakare, paprastai būna daug šilčiau ir šiltų drabužių tikrai nereikia. Tai, pabrėžia gydytoja, labai svarbu priminti tėvams, kurie, orams vos atvėsus, aptūloja savo vaikus.

"Vaikai yra fiziškai aktyvūs. Labai svarbu rudenį neskubėti jų rengti pernelyg šiltai. Rytą vėsu, todėl išleisdami į mokyklą vaiką tėvai aprengia ir megztiniu, ir striuke. Dieną saulė šildo, o vaikai daug bėgioja, todėl sušyla. Suprakaitavę nusirengia ir tuomet peršąla", – ligos priežastis ir mechanizmą aiškina šeimos gydytoja R.Ūsienė.

Labai svarbu, kad vaikas nesuprakaituotų. Jei bus šalta – greičiau pajudės ir nesušals. Kitas dalykas, atkreipia dėmesį gydytoja, yra vėjas. Vaikai ne tik daug juda, bet ir daug kalba.

"Kai vėjas stiprus, o oras šaltas, tokiomis sąlygomis kalbant dažnai išsivysto gerklės uždegimas, laringitas – balso stygų paburkimas", – konstatuoja R.Ūsienė ir pataria grūdinti gerklę.

Kaip tai daryti? Nebijoti vasarą gerti vėsesnių skysčių, valgyti ledus, kad gerklė priprastų prie vėsos, šalčio ir nereaguotų į temperatūros pokyčius.

Ta pati taisyklė

Suaugusiesiems siekiant išvengti peršalimo ligų, reikia rengtis kiek kitaip nei vaikams, bet pagrindinė taisyklė – nesuprakaituoti, yra ta pati. Ji suaugusiesiems dar aktualesnė, nes jų, turinčių antsvorį, yra daugiau nei vaikų.

"Suaugusieji mažiau mankštinasi, jiems judėti sunkiau, nes reikia daugiau pastangų, todėl ir suprakaituoja dažniau. Suprakaitavę iškart peršąla", – aiškina šeimos gydytoja R.Ūsienė.

Labai svarbu tinkamai apsirengti atliekant rudens darbus sode, darže. Gydytoja pataria rengtis mažiau, o jei vėsu, tik tuomet – papildomai.

"Geriau apsirengti, kai šalta, nei nusirengti suprakaitavus", – apibendrina.

Gydytoja perspėja, kad vyresnio amžiaus žmonėms labai svarbu nesušalti kojų. Tai gali sukelti ne tik peršalimo, bet ir sąnarių ligas, nes jie bėgant metams yra jautresni, bei šlapimo pūslės uždegimą, ypač moterims.

"Labai svarbu tinkamas apavas. Jei oras vėsus, drėgnas, reikia apsimauti šiltas puskojines", – pataria gydytoja.

Sergantiesiems sąnarių ligomis pravers riešinės, kurios dabar netgi madingos. Kęsti šaltį dėl grožio, paisyti, kaip rengiasi kiti, nėra išmintinga. Kiekvienas žmogus į aplinką reaguoja skirtingai, todėl svarbu įsiklausyti į savo organizmą, jo poreikius.

Pavyzdžiai – iš sveikųjų

Žinome, kad vasarą reikia rengtis orui pralaidžiais natūralaus pluošto drabužiais. O kaip – rudenį ir žiemą?

Gydytoja R.Ūsienė sako, kad šie audiniai geriausi ir šaltuoju metų laiku.

"Mane stebina tendencija neberengti apatinių medvilninių marškinėlių vaikams. Tai pastebiu juos konsultuodama", – atkreipė dėmesį šeimos gydytoja.

Drabužiai iš medvilninio audinio kūnui leidžia kvėpuoti, sugeria prakaitą ir ne taip greitai peršąlama. Taigi, anot gydytojos, šaltuoju metų laiku apatiniai trikotažiniai, medvilniniai marškinėliai vaikams yra būtini. Juos dėvėti sveika ir suaugusiesiems.

"Sintetinis audinys nekvėpuoja, vaikas dar labiau prakaituoja ir vėjas greičiau perpučia", – aiškina R.Ūsienė.

Daugėja šalčiui alergiškų žmonių, bet temperatūros, kuriai esant būtinos pirštinės, gydytoja nenurodo. Tai, sako, yra individualu. Suaugusiesiems, ypač vyresnio amžiaus, pirštinių prireikia anksčiau nei vaikams. Vieną kartą sušalę rankas, jie greičiausiai nuo to nesusirgs. Tačiau jei rytai labai vėsūs, o ir iš mokyklos grįžusio vaiko rankos šaltos, reikia įduoti pirštines – pats užsidės, kai bus šalta.

"Gąsdinti, kad vaikas visada būtų su pirštinėmis, tikrai nereikia", – pataria gydytoja R.Ūsienė.

Vaikų ausys jautresnės nei suaugusiųjų. Mažuosius dažniau puola ausų uždegimas, nosiaryklės ligos, todėl kepurės reikia anksčiau nei pirštinių. Vyresnio amžiaus žmonių galvos nervai jautresni, todėl gydytoja nesistebi turinti pacientų, kurie sako, kad negali be kepurės išeiti, nesvarbu, spalis ar gruodis.

"Jei galvos apdangalas suteikia jaukumą, kodėl gi jo nedėvėti? – pabrėžia R.Ūsienė. – Svarbu, kad jis būtų šiltas, medvilninis ar iš natūralios vilnos."

Jei žmogus užsigrūdinęs, gydytoja neverčia muturiuotis šaliko. Viskas priklauso nuo organizmo poreikio. Jei norime pavyzdžių, juos reikia imti iš tų, kurie neserga peršalimo ligomis.