Ar užtenka vidutiniškų anglų kalbos žinių, kad lietuvis galėtų gyventi pilnavertišką gyvenimą Airijoje? Daugelis apklaustų lietuvių savo galimybes suprasti ir kalbėti angliškai vertina vidutiniškai, bet priduria, jog užtenka tiek, kiek moka. Tačiau nuolat griežtėjant reikalavimams priimant į darbą ir didėjant konkurencijai, lietuviai priversti sėsti prie knygų, rašo išeivių laikraštis Airijoje „Saloje".

Susikalba minimaliai

Laura, trečius metus lankanti airišką mokyklą, ne tik puikiai kalba, bet ir rašo anglų kalba. Deja, kaip pati mergaitė sako, dažnai tenka pavertėjauti savo tėvams. „Tėtis angliškai kalba pusėtinai, o mama visai prastai, todėl neretai jai pavertėjauju", - sako moksleivė.

Lietuviško maisto parduotuvėje kalbinta Tatjana savo anglų kalbos žinias vertina vidutiniškai. „Labai geros kalbos žinios yra tada, kai laisvai gali kalbėti apie viską, visomis temomis. Aš tuo pasigirti negaliu, bet tiek, kiek moku, man užtenka. Tik atvažiavusi į Airiją visiškai nemokėjau kalbos, teko dirbti su airių vaikais, taip šiek tiek pramokau. Anksčiau buvau pradėjusi lankyti anglų kalbos kursus, bet mokinių buvo labai daug, mokytoja nesuspėdavo, todėl man nepatiko ir aš išėjau. Dabar nenoriu lankyti jokių kursų, užtenka tiek, kiek žinau", - tvirtina moteris.

Dirba vertėju

Gintarius Petkus vertėju Airijoje dirba jau devynerius metus. Vilniaus pedagoginiame universitete anglų kalbos ir pedagogikos studijas baigęs vyras sėkmingai dirbo vertėju ir Lietuvoje. Vertėjaudamas teismuose G.Petkus pastebėjo, jog lietuvių ir rusakalbių, kuriems prireikia vertėjo paslaugų, yra vienodai. „Tik reikėtų pastebėti, kad rusiškai kalba ne tik rusai, bet ir latviai, estai, ukrainiečiai, bulgarai, gruzinai bei kitų tautybių piliečiai, todėl peršasi išvada, kad lietuviai labiau nemoka anglų kalbos arba dažniau susiduria su teisėsauga nei rusakalbiai", - sako vertėjas.

Pasak jo, yra daugybė priežasčių, kodėl dauguma lietuvių ne itin gerai moka anglų kalbą. Viena tokių - lietuviai nemėgsta laisvalaikį leisti mieste ar bare, kur galima išmokti šnekamosios anglų kalbos. „Juk visi žino, kad daugelis lietuvių geriau nusipirks butelį degtinės, papjaustys lašinukų, agurkėlių ir kartu su kitais lietuviais pasilinksmins namuose. Tautiečiai sukasi uždarame rate, gyvena su lietuviais, dirba su kitais imigrantais, apsiperka lietuviško maisto parduotuvėse, skaito lietuvišką spaudą, žiūri rusišką televiziją - neturi kur ir kaip išmokti kalbą", - teigia G.Petkus.

Už kalbos pamoką - 20 eurų

Vertėjas pabrėžia, kad kalbos žinios yra turtas, duodantis daug naudos - anglų kalbos žinojimas suteikia tokias pačias galimybes ir perspektyvas, kokias turi airiai. G.Petkus dirba ne tik vertėju, bet kartu su žmona Laura moko tautiečius anglų kalbos namuose.

Vertėjo teigimu, pirma pamoka, kurios metu vyksta mokinio žinių patikrinimas, yra nemokama. Vėliau mokiniams tenka mokėti 15 - 20 eurų už valandą. Tiesa, jei susidaro mokinių grupelė, kaina mažesnė.

„Poreikis mokytis anglų kalbos didžiulis ir manau, kad kuo toliau, tuo labiau jis augs. Ekonominė situacija Airijoje vis prastėja, bedarbystė auga, natūralu, kad tie, kurie nenori grįžti namo, imasi priemonių, kad turėtų galimybę dirbti, o praradus darbą, ieškotis kito", - kalba G.Petkus.

Vertėjas įsitikinęs, kad motyvuotas mokinys, turintis galimybę per pamokas įgytas žinias panaudoti gyvenime, po metų anglų kalbą mokės gerai. Tam, kuris neturi kur pritaikyti įgytų žinių, kalbą išmokti bus sunkiau.

Besimokančių moterų daugiau

„Anglų kalbos išmokti dažniausiai nori žmonės, planuojantys ateitį Airijoje, siekiantys aukštesnių pareigų, norintys kilti karjeros laiptais. Žinant  šalies, kurioje gyveni, kalbą yra daug lengviau adaptuotis, pažinti kultūrą ir vietinius žmones", - sako Airijoje gyvena ketverius metus gyvenanti mokytoja Jurga Jasiukaitienė. 

Ji moko pradedančiuosius, mokinių amžiaus vidurkis - apie 30 metų. „Tarp mano mokinių daugiau moterų. Gal todėl, kad jos yra mamos, jų vaikai lanko airiškas mokyklas, juk svarbu mokėti kalbą, kuria mokosi tavo vaikas. Turėtų būti nejauku, kai nesupranti, ką tau sako tavo mokyklinuko mokytoja arba pati nori paklausti, bet nežinai, kaip. Neturinčios vaiku moterys, manau, nori daugiau pasiekti šioje šalyje, praplėsti akiratį, galbūt turėti galimybę studijuoti, įgyti specialybę", - pasakojo J.Jasiukaitienė.