„Yra kažkokios iš seniau susidarytos baimės ir dažnai darbdavys, pamatęs gyvenimo aprašyme, kad žmogus nurodo turįs negalią, net nesvarsto jo galimybės. Tą parodė ir mūsų kiekvienais metais atliekama apklausa, tai net 22 proc. apklaustų darbdavių neplanuoja ateityje įdarbinti žmogaus su negalia“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai teigė S. Kunigonytė.

Tačiau, jos tikinimu, yra ir džiugių žinių neįgaliųjų integracijos į darbo rinką srityje. Anot S. Kunigonytės, asociacijos atliktoje apklausoje trejus metus iš eilės matoma tendencija, kad darbdaviai, įdarbinę vieną žmogų su negalia, planuoja kitais metais įdarbinti ir antrą, ir trečią.

„Palengva einame to link, kad nėra jokių baimių. Reikia pačiam įsitikinti, pabandyti ir iš tikrųjų tie žmonės lojalūs ir gali atitikti visus darbus kompetentingai, kaip ir sveikieji“, – sakė Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos vadovė.

Pagrindinės pačių žmonių su negalią priežastys, dėl ko jie nėra linkę ieškoti darbo, pasak jos, yra tai, kad dažnai finansiškai dirbti neapsimoka, nes darbo užmokestis yra toks pats, ar net mažesnis negu pašalpa. Taip pat, Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos vadovė pažymėjo, jog žmonės su negalia dažnai bijo prarasti socialines išmokas.

„Dar vienas dažnai pasitaikantis atsakymas buvo, jog trūksta įgūdžių arba žmogus neturi kvalifikacijos. Čia mes matome, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, tą galimą perkvalifikavimo pagalbą, kad galbūt jie neranda darbo pagal savo specialybę ir juos būtų galima perkvalifikuoti bei tokie žmonės puikiai įsilietų į darbo rinką“, – sakė S. Kunigonytė.

Lietuvoje yra 160 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia, tačiau iš jų dirba tik apie 29 proc.

Negalią turintys darbuotojai taip pat buvo vieni labiausiai pandemijos paveiktų žmonių – jų nedarbo lygis per metus paaugo per 16,8 proc.