Atlyginimai, įvedus eurą, augo keturis kartus sparčiau nei kainos

Vis dar naujausia euro zonos narė – Lietuva – eurą įsivedė prieš septynerius metus. Pasak Lietuvos banko vyriausiojo ekonomisto Lino Jurkšo, nors lietuvių palankumas šiai valiutai bėgant metams svyravo, neabejotina, kad euras padėjo mūsų ekonomikai geriau atlaikyti pandemijos negandas, atpigino Vyriausybės skolinimąsi, o gyventojams leido greičiau pasijusti demokratinio Vakarų pasaulio dalimi.

Geopolitinis saugumas

„Jeigu pandemiją metaforiškai palygintume su bala, galėtume sakyti, kad Lietuvos ekonomika išlipo praktiškai sausa iš balos, – mano L.Jurkšas. – Nors 2020 m. visoje ES realusis BVP krito beveik 6 proc., Lietuvos realusis ekonomikos dydis išliko beveik nepakitęs. Apskritai tuo metu Lietuvos ekonomika buvo antra geriausiai veikusi visoje ES. 2021 m. Lietuvos ekonomikos atsigavimas, tikėtina, vėlgi buvo stipresnis nei daugumoje Europos šalių.“

Akivaizdu, kad priklausymas didelei Europos ekonominei ir pinigų sąjungai padidino Lietuvos ekonomikos stabilizavimo galimybes. Nors Lietuvos valstybės skola dėl su pandemija susijusių priežasčių reikšmingai išaugo, bendros Lietuvos Vyriausybės skolos sąnaudos beveik nesikeitė. Europos Centrinio Banko (ECB) skaičiavimais, ilgalaikės vyriausybių skolinimosi palūkanų normos euro zonoje yra apie 0,6 proc. mažesnės, nei būtų buvusios be skatinamųjų ECB pinigų politikos priemonių. Kadangi Lietuvos valstybės skolinimosi sąnaudos kito panašiai kaip vidutiniškai euro zonoje, Lietuvos Vyriausybė, išleisdama obligacijas nuo 2020 m. kovo iki dabar, tikėtina, sutaupė per 30 mln. eurų vien dėl pinigų politikos priemonių. Apskritai, Lietuvos banko vertinimu, per pandemiją taikytos skatinamosios pinigų politikos priemonės prie Lietuvos BVP augimo 2020 m. prisidėjo apie 0,2 proc., 2021 m. – 0,5 proc., o 2022 m. prisidės 0,4 proc.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, euras tapo visos ES tapatybės ir integracijos simboliu.

„Nuo pat 2015 m., kai Lietuva įsivedė eurą, narystę euro zonoje vertinome ne tik ekonominiu, bet ir geopolitinio saugumo aspektu. Bendra valiuta, jungianti ES, yra precedento neturintis projektas ir vienybės, kuria grindžiama Bendrija, įrodymas. Ši vienybė ypač išryškėjo pasaulinės pandemijos metu, nes euras leido skolintis palankiomis sąlygomis ir valstybėms palaikyti ekonomikos augimą. Ši valiuta yra europietiškos tapatybės ir integracijos simbolis“, – atkreipė dėmesį finansų ministrė.

Pragyvenimo lygio pokyčiai

Lietuvos banko atliktų apklausų duomenimis, dar prieš COVID-19 pandemiją lietuviai labiausiai vertino šiuos euro teikiamus privalumus: išnykusį poreikį keisti valiutą keliaujant, didesnį euro patikimumą, spartesnį pajamų artėjimą prie kitų euro zonos valstybių lygio. Įmonių savininkams akivaizdžiausia nauda buvo palengvėjusi prekyba su kitomis šalimis.

Įvedus eurą, vidutinis darbo užmokesčio ir senatvės pensijos augimas Lietuvoje paspartėjo ir gerokai viršijo kainų augimą. Remiantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, palyginti su 2014 m. atitinkamo ketvirčio duomenimis, darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, Lietuvoje vidutiniškai išaugo 87 proc. 2014 m. pabaigoje vidutinis atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, Lietuvoje buvo apie 550 eurų, o 2021 m. trečią ketvirtį jis pirmą kartą Lietuvos istorijoje viršijo 1 000 eurų ribą. Nors pastaruoju metu stebime paspartėjusią infliaciją, kainos per septynerius metus iš viso vidutiniškai išaugo apie 20 proc. L.Jurkšas teigia, kad darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, Lietuvai esant euro zonoje augo daugiau kaip keturis kartus sparčiau nei kainos.

Gyventojai taip pat vertina poveikį Lietuvos ekonomikai. Įsivesdama eurą, Lietuva sustiprino savo nacionalinį saugumą dar glaudesne integracija su Vakarų demokratinio pasaulio struktūromis. 2021 m. vykdytos apklausos duomenimis, išaugo lietuvių dalis, kurie jaučiasi labiau europiečiais dėl turimos euro valiutos. Gyventojų nuomone, buvimas euro zonoje pagerino šalies ekonomikos perspektyvas, užtikrino finansinį stabilumą, prisidėjo gerinant verslo sąlygas ir sumažino skolinimosi palūkanų normas. Vos penktadalis gyventojų kartkartėmis vis dar konvertuoja kainas eurais į kainas litais – nors esame euro zonos naujausia narė, ši dalis yra netgi mažesnė nei euro zonos vidurkis.

Svyravęs požiūris į eurą

Per septynerius metus euro zonoje lietuvių palankumas svyravo kaip švytuoklė – tai įrodo visose euro zonos šalyse reguliariai vykdoma Eurobarometro apklausa.

2015 m., įvedus eurą, apie 55 proc. lietuvių palankiai vertino šią Bendrijos valiutą, tačiau vėlesniais metais ši dalis kiek sumenko. Pagrindinė tokio sumažėjimo priežastis buvo visuomenėje ir žiniasklaidoje išplitę nuogąstavimai, kad, įvedus eurą, kainos pakils iki „europinių“. Nepasitikėjimą didino ir vangus euro zonos ekonominis atsigavimas po Europos skolų krizės bei nuogąstavimai dėl ES stabilumo po „Brexit“ referendumo 2016 m. Vis dėlto nuo 2017 m. pastebimas aiškus ir besitęsiantis lietuvių palankumo eurui kilimas – tai galimai susiję su menkstančiais nuogąstavimais ir gerėjančia gyvenimo kokybe. Dvejų pastarųjų metų laikotarpiu (t.y. lyginant su laikotarpiu prieš COVID-19 pandemiją) lietuvių palankumas eurui išaugo 15 proc. – tai yra didžiausias augimas tarp visų euro zonos šalių. 64 proc. apklaustų lietuvių atsakė, kad turėti eurą yra teigiamas dalykas Lietuvai. Dar didesnė dalis lietuvių – 83 proc. – teigė, kad euras yra naudingas visai ES.