- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš 20 metų – 2002 m. sausio 1 d. – dvylikoje Europos šalių pradėjo cirkuliuoti grynieji eurai. Per šiuos du dešimtmečius euro zona turėjo atlaikyti keletą didelių ekonominių sukrėtimų: pasaulinę finansų krizę 2007–2008 m., Europos skolų krizę 2011–2012 m. ir COVID-19 pandemijos sukeltą šoką. Nepaisant šių išbandymų, per šį dviejų dešimtmečių periodą euro zonos šeima padidėjo septyniomis naujomis narėmis.
Vis dar naujausia euro zonos narė – Lietuva – eurą įsivedė prieš septynerius metus. Pasak Lietuvos banko vyriausiojo ekonomisto Lino Jurkšo, nors lietuvių palankumas šiai valiutai bėgant metams svyravo, neabejotina, kad euras padėjo mūsų ekonomikai geriau atlaikyti pandemijos negandas, atpigino Vyriausybės skolinimąsi, o gyventojams leido greičiau pasijusti demokratinio Vakarų pasaulio dalimi.
Geopolitinis saugumas
„Jeigu pandemiją metaforiškai palygintume su bala, galėtume sakyti, kad Lietuvos ekonomika išlipo praktiškai sausa iš balos, – mano L.Jurkšas. – Nors 2020 m. visoje ES realusis BVP krito beveik 6 proc., Lietuvos realusis ekonomikos dydis išliko beveik nepakitęs. Apskritai tuo metu Lietuvos ekonomika buvo antra geriausiai veikusi visoje ES. 2021 m. Lietuvos ekonomikos atsigavimas, tikėtina, vėlgi buvo stipresnis nei daugumoje Europos šalių.“
Akivaizdu, kad priklausymas didelei Europos ekonominei ir pinigų sąjungai padidino Lietuvos ekonomikos stabilizavimo galimybes. Nors Lietuvos valstybės skola dėl su pandemija susijusių priežasčių reikšmingai išaugo, bendros Lietuvos Vyriausybės skolos sąnaudos beveik nesikeitė. Europos Centrinio Banko (ECB) skaičiavimais, ilgalaikės vyriausybių skolinimosi palūkanų normos euro zonoje yra apie 0,6 proc. mažesnės, nei būtų buvusios be skatinamųjų ECB pinigų politikos priemonių. Kadangi Lietuvos valstybės skolinimosi sąnaudos kito panašiai kaip vidutiniškai euro zonoje, Lietuvos Vyriausybė, išleisdama obligacijas nuo 2020 m. kovo iki dabar, tikėtina, sutaupė per 30 mln. eurų vien dėl pinigų politikos priemonių. Apskritai, Lietuvos banko vertinimu, per pandemiją taikytos skatinamosios pinigų politikos priemonės prie Lietuvos BVP augimo 2020 m. prisidėjo apie 0,2 proc., 2021 m. – 0,5 proc., o 2022 m. prisidės 0,4 proc.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, euras tapo visos ES tapatybės ir integracijos simboliu.
„Nuo pat 2015 m., kai Lietuva įsivedė eurą, narystę euro zonoje vertinome ne tik ekonominiu, bet ir geopolitinio saugumo aspektu. Bendra valiuta, jungianti ES, yra precedento neturintis projektas ir vienybės, kuria grindžiama Bendrija, įrodymas. Ši vienybė ypač išryškėjo pasaulinės pandemijos metu, nes euras leido skolintis palankiomis sąlygomis ir valstybėms palaikyti ekonomikos augimą. Ši valiuta yra europietiškos tapatybės ir integracijos simbolis“, – atkreipė dėmesį finansų ministrė.
Pragyvenimo lygio pokyčiai
Lietuvos banko atliktų apklausų duomenimis, dar prieš COVID-19 pandemiją lietuviai labiausiai vertino šiuos euro teikiamus privalumus: išnykusį poreikį keisti valiutą keliaujant, didesnį euro patikimumą, spartesnį pajamų artėjimą prie kitų euro zonos valstybių lygio. Įmonių savininkams akivaizdžiausia nauda buvo palengvėjusi prekyba su kitomis šalimis.
Įvedus eurą, vidutinis darbo užmokesčio ir senatvės pensijos augimas Lietuvoje paspartėjo ir gerokai viršijo kainų augimą. Remiantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, palyginti su 2014 m. atitinkamo ketvirčio duomenimis, darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, Lietuvoje vidutiniškai išaugo 87 proc. 2014 m. pabaigoje vidutinis atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, Lietuvoje buvo apie 550 eurų, o 2021 m. trečią ketvirtį jis pirmą kartą Lietuvos istorijoje viršijo 1 000 eurų ribą. Nors pastaruoju metu stebime paspartėjusią infliaciją, kainos per septynerius metus iš viso vidutiniškai išaugo apie 20 proc. L.Jurkšas teigia, kad darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, Lietuvai esant euro zonoje augo daugiau kaip keturis kartus sparčiau nei kainos.
Gyventojai taip pat vertina poveikį Lietuvos ekonomikai. Įsivesdama eurą, Lietuva sustiprino savo nacionalinį saugumą dar glaudesne integracija su Vakarų demokratinio pasaulio struktūromis. 2021 m. vykdytos apklausos duomenimis, išaugo lietuvių dalis, kurie jaučiasi labiau europiečiais dėl turimos euro valiutos. Gyventojų nuomone, buvimas euro zonoje pagerino šalies ekonomikos perspektyvas, užtikrino finansinį stabilumą, prisidėjo gerinant verslo sąlygas ir sumažino skolinimosi palūkanų normas. Vos penktadalis gyventojų kartkartėmis vis dar konvertuoja kainas eurais į kainas litais – nors esame euro zonos naujausia narė, ši dalis yra netgi mažesnė nei euro zonos vidurkis.
Svyravęs požiūris į eurą
Per septynerius metus euro zonoje lietuvių palankumas svyravo kaip švytuoklė – tai įrodo visose euro zonos šalyse reguliariai vykdoma Eurobarometro apklausa.
2015 m., įvedus eurą, apie 55 proc. lietuvių palankiai vertino šią Bendrijos valiutą, tačiau vėlesniais metais ši dalis kiek sumenko. Pagrindinė tokio sumažėjimo priežastis buvo visuomenėje ir žiniasklaidoje išplitę nuogąstavimai, kad, įvedus eurą, kainos pakils iki „europinių“. Nepasitikėjimą didino ir vangus euro zonos ekonominis atsigavimas po Europos skolų krizės bei nuogąstavimai dėl ES stabilumo po „Brexit“ referendumo 2016 m. Vis dėlto nuo 2017 m. pastebimas aiškus ir besitęsiantis lietuvių palankumo eurui kilimas – tai galimai susiję su menkstančiais nuogąstavimais ir gerėjančia gyvenimo kokybe. Dvejų pastarųjų metų laikotarpiu (t.y. lyginant su laikotarpiu prieš COVID-19 pandemiją) lietuvių palankumas eurui išaugo 15 proc. – tai yra didžiausias augimas tarp visų euro zonos šalių. 64 proc. apklaustų lietuvių atsakė, kad turėti eurą yra teigiamas dalykas Lietuvai. Dar didesnė dalis lietuvių – 83 proc. – teigė, kad euras yra naudingas visai ES.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eurostatas: nedarbas Lietuvoje vasarį buvo didesnis už ES vidurkį2
Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. ...
-
Vilnius baigia deginti mazutą: gyventojams padėjo sutaupyti 30 mln. eurų?3
Gamtinių dujų kainai sugrįžus į 2021 metų lygį, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia nuo penktadienio nebekūrenantys pernai lapkritį pradėto deginti mažasierio mazuto. ...
-
A. Veryga neatsisako idėjos dėl valstybinių ligoninių vaistinių3
Seimui ketvirtadienį atmetus pataisas, numatančias leisti valstybinių ligoninių vaistinėse parduoti vaistus visiems žmonėms, vienas tokios idėjos iniciatorių Aurelijus Veryga neatsisako ketinimų šį klausimą kelti ir ateityje, tikėtina, kito...
-
A. Bubnelis palieka „Epso-G“ komunikacijos vadovo pareigas
Valstybės valdomo energetikos holdingo „Epso-G“ komunikacijos vadovo pareigas palieka nuo 2021 metų birželio jas ėjęs Antanas Bubnelis. ...
-
Seimas: pokyčių antros pakopos pensijų fondų sistemoje kol kas nebus7
Gyventojai kol kas negalės nei visiškai sustabdyti įmokų pervedimų į antros pakopos pensijų fondus, nei iš jų pasiimti sukauptas lėšas visas iš karto. ...
-
Alkoholio bei tabako licencijų kasmet pratęsti nereikės1
Seimas atsisakė alkoholio bei tabako gamintojus ir prekybininkus įpareigoti kasmet pratęsti veiklos licencijas. ...
-
Dyzelinių automobilių vairuotojams – džiugios žinios: kainuoja pigiau už benziną2
Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo vienu centu, o dyzelinis kuras atpigo trimis centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta degalų kainų pokyčių apžvalga. ...
-
Seimas linkęs įteisinti šilumos ūkio specialiuosius ir investicinius planus
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, įteisinančioms šilumos ūkio specialiuosius ir investicinius planus. ...
-
Lietuva ir Ukraina kartu plėtos naujus logistikos maršrutus4
Lietuva ir Ukraina kartu plėtos naujus logistikos maršrutus – abiejų šalių infrastruktūros ir susisiekimo ministerijos ketvirtadienį pasirašė tai numatantį memorandumą. ...
-
Valstybinių vaistinių Lietuvoje nebus5
Lietuvoje ligoninių vaistinės, jau anksčiau pramintos valstybinėmis vaistinėmis, artimiausiu metu nebus steigiamos – Seimas po pateikimo ketvirtadienį atsisakė imtis beveik 40 opozicijos atstovų inicijuotų tai numačiusių Farmacijos įstatymo p...