Ieškomas generalinis direktorius arba valdybos pirmininkas. Darbo paieškos portaluose ar Darbo biržoje tokių skelbimų neaptiksi, tačiau aukščiausio lygio vadovų kaita šalies įmonėse vyksta. Tuo užsiimantys vadinamieji galvų medžiotojai sako, kad jų darbo apimtis smarkiai nesumažėjo net sunkmečiu.

Mąsto apie plėtrą

Ypatingas konfidencialumas ir mėnesius trunkančios atrankos – tai aukščiausio lygio vadovų paieškomis užsiimančių įmonių, galvų medžiotojų, kasdienybė. Nors vis labiau populiarėja virtualios darbų bei specialistų paieškos, o besiregistruojančių profesiniuose socialiniuose tinkluose skaičius auga kaip ant mielių, galvų medžiotojams užduočių kol kas nemažėja.

„Socialinės medijos yra mūsų pagalbininkės, o ne konkurentės. Per jas galime patikrinti kandidatus ar lengviau susirasti jų kontaktinius duomenis. Tačiau mes esame verslo konsultantai, analizuojame ir padedame suprasti įmonei, ko jai labiausiai reikia“, – teigė tarptautinės vadovų paieškos bendrovės „Pedersen & Partners“ partnerė ir biuro Lietuvoje vadovė Kristina Vaivadaitė.

K.Vaivadaitė tvirtino, kad galvų medžiotojų darbo apimtis Lietuvoje smarkiai nenusmuko net per ekonomikos krizę. Buvo pasikeitęs tik įmonėms reikalingų vadovų profilis. Tuomet įmonės mažiau galvojo apie verslo plėtrą, o labiau rūpinosi, kaip efektyvinti ir pertvarkyti darbus. Dabar apie vadovų kaitą susimąsčiusios įmonės ir vėl ieško tų specialistų, kurių arkliukas – verslo plėtra.

Reikalavimai vadovams kinta

Kad galvų medžioklei tinka bet kuris laikas, mano ir vadovų paieška užsiimančios tarptautinės įmonės „Amrop“ vykdantysis partneris Lietuvai Audrius Šošas.

„Reikalavimai naujiems vadovams dabar tampa labiau kompleksiški. Reikalingiausi universalūs specialistai. Tačiau reikalavimai vadovams auga sparčiau negu žmonių tobulėjimas. Verslas – dinamiškas procesas, o įmonė – gyvas organizmas, todėl aukščiausio lygio vadovų kaita vyksta nuolat“, – sakė A.Šošas.

Yra dvi pagrindinės galvų medžiotojų darbo kryptys – surasti konkretų specialistą užsako įmonės arba pribrendę pokyčiams į juos kreipiasi patys vadovai. Tačiau atrankos procesas nė iš tolo neprimena įprastų darbo pokalbių. Su kandidatais paprastai bendraujama porą mėnesių, o įmonės, kuriai reikalingas pagrindinis vadovas, pavadinimą jie gali sužinoti ir pačioje derybų pabaigoje.

Atranka – itin slapta

Pasak A.Šošo, Lietuvos rinka maža, todėl stebėti lyderius ir sekti jų karjerą gana nesudėtinga. Kur kas rimtesnė užduotis – išlaikyti paslaptį. A.Šošas prisiminė atvejį, kai vadovo buvo ieškoma vienai bendrovei, o kandidatams į aukščiausią postą net nebuvo atskleidžiama, kokioje srityje ji dirba, nes šia veikla užsiimančių įmonių šalyje vos kelios. Sužinojus veiklos sritį buvo galima lengvai nuspėti ir jos pavadinimą, o tai būtų pakenkę atrankos kokybei.

Paprastai galvų medžiotojai vengia užsakovams vilioti profesionalus iš tiesioginių konkurentų. Tačiau, pasak K.Vaivadaitės, kalbant apie didelį verslą ir aukščiausio rango vadovus, komercinių paslapčių išlaikymas ir taip yra sąžinės reikalas bei nerašyta taisyklė. Paslaptys kartu su darbuotojais nutekėti iš vienos įmonės į kitą paprastai gali tik esant žemesnio rango specialistų kaitai.

Komentaras

Marius Liatukas

„NORDIA BAUBLYS & Partners“

Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis numato, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pabaigos, jeigu nenumatyta kitaip.

Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbuotojas nutraukia darbinius santykius su bendrove ir įsteigęs įmonę pradeda verstis analogiška veikla nepraėjus vienų metų laikotarpiui. Tuomet susiduriama su tokiais padariniais kaip staigus įmonės, iš kurios išėjo darbuotojas, pajamų sumažėjimas, esamų klientų išėjimas, naujų mažėjimas, nes darbuotojas turimą buvusios darbovietės komercinę paslaptį sudarančią informaciją – prekių, paslaugų įkainius, savikainą, duomenis apie tiekėjus – naudoja siekdamas nesąžiningos konkurencijos, pervilioti klientus.

Ypač aktualu, kai komercinę paslaptį sudarančia informacija neteisėtai pasinaudoja buvęs įmonės vadovas ar kitas strategiškai svarbias pareigas ėjęs žmogus – komercijos, pardavimo, technikos direktorius. Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pasakyta, kad tokie veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymą ir kalti asmenys padarytą žalą privalo atlyginti. Kartu tenka paminėti, kad bylinėjimosi procesai tokio pobūdžio bylose labai sudėtingi, reikalauja kompleksinio visų aplinkybių įvertinimo.

Tačiau teismų praktika ir mūsų kontoros patirtis rodo, kad nuo nesąžiningos konkurencijos dėl neteisėto komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo nukentėjęs verslas pakankamai efektyviai ginamas teismo tvarka.