Mažos palūkanų normos jau ne vienus metus džiugina paskolas su kintamosiomis palūkanų normomis turinčius bankų klientus. Pasak analitikų, tokia situacija gali trukti dar bent porą metų.

Skolinti pinigai pinga

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai iš bankų būstui įsigyti ir vartoti iš viso yra pasiskolinę 6,9 mlrd. litų ir 18,7 mlrd. eurų. Už paskolas litais birželio pabaigoje vidutiniškai mokėtos 5,47 proc. siekiančios palūkanos, už paskolas eurais – 3,49 proc. Dar prieš metus litais paimtų paskolų palūkanos siekė 6,11 proc., eurais – 3,93 proc. Šiuo metu tiek litais, tiek eurais paimtų paskolų palūkanos yra žemiausio lygio nuo jų stebėjimo pradžios 2004 m. spalį Lietuvos banke. Per šį laikotarpį didžiausios palūkanos už paskolas litais siekė 2009 m. rugpjūtį (9,51 proc.), už paskolas eurais – 2008 m. spalį (6,13 proc.).

Mindaugas Vaičiulis, Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius, sakė, kad tarpbankinės palūkanų normos paskoloms litais (VILIBOR) ir paskoloms eurais (EURIBOR) šiuo metu siekia žemiausius taškus. „Tai reiškia, kad paskolos, susietos su kintamosiomis palūkanomis, yra pigiausios. Aišku, didelę dalį palūkanų lemia ir banko marža. Prieš krizę marža buvo labai maža, šiuo metu ji yra išaugusi, tačiau galutinė pinigų kaina bankų klientams vis tiek yra žemiausio lygio“, – teigė M.Vaičiulis.

Palūkanos dar kris

Pasak „Danske“ banko Finansų maklerio skyriaus vadovo Kęstučio Celiešiaus, nors palūkanų normos mažėja ir tai džiugina esamus bankų klientus, vis dėlto tai yra nerimo dėl ateities atspindys. „Europos centrinis bankas (ECB) mažindamas bazines palūkanų normas, šiemet ne kartą bandė skatinti ekonomiką, tačiau kartu tai yra pripažinimas, kad ekonomika stoja. Žmonių išlaidos grąžinant paskolas mažėja, tačiau pajamų padidėjimo perspektyvos išlieka neigiamos. Šį džiaugsmą pavadinčiau dviprasmiu“, – sakė K.Celiešius.

Pasak pašnekovo, didelė dalis Lietuvoje gyventojų turi paskolas eurais (EURIBOR) su 6 mėnesių trukmės kintamąja palūkanų norma, kuri labai artima ECB nustatytai bazinei palūkanų normai. Šiuo metu ji yra 0,75 proc., 6 mėnesių trukmės tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR šiuo metu siekia 0,658 proc.

Finansų rinkos tikėjosi, kad praėjusią savaitę per ECB susirinkimą bus priimtas sprendimas sumažinti bazinę palūkanų normą nuo 0,75 iki 0,5 proc., tačiau tai nebuvo padaryta. K.Celiešiaus pastebėjimu, iki ECB susirinkimo tarpbankinė palūkanų norma eurais kasdien šiek tiek mažėjo, o ECB nenusprendus keisti bazinės normos, EURIBOR stabilizavosi ir šiuo metu išlieka panašaus lygio.

„Tikimasi, kad bazinių palūkanų mažinimas yra viena svarbių pinigų politikos priemonių, kurių gali imtis ECB. Finansų rinkos tikisi, kad iki metų pabaigos ECB bazines palūkanų normas sumažins iki 0,5 proc. Todėl šiuo metu galima labiau tikėtis EURIBOR mažėjimo nei didėjimo“, – teigė M.Vaičiulis. Pasak jo, priežastis labai paprasta – euro zonos valstybių skolų krizė vis dar įkarštyje.

Paskolos litais pigs

Paskolų litais kaina taip pat mažėja. Šiuo metu 6 mėnesių trukmės tarpbankinė palūkanų norma VILIBOR siekia 1,37 proc.

„Paskolų litais palūkanų mažėjimas taip pat susijęs su paskolų eurais palūkanų mažėjimu. VILIBOR yra didesnis už EURIBOR, nes yra įskaičiuota didesnė rizikos premija, susijusi su galimu valiutos kurso pasikeitimu, finansų sistemos mokumu. Artimiausiu metu tarpbankinės palūkanos litais labai artimai seks tarpbankines palūkanas eurais ir bus panašios“, – sakė N.Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktoriaus M.Vaičiulio, šiuo metu jokio rizikos priedo, susijusio su valiutos rizika, nėra, o tarpbankinis likvidumas taip pat nedidelis. „Indėliai bankuose auga, po “Snoro„ griūties indėliams pasiskirsčius tarpbankinėje rinkoje, juntamas litų perteklius, o tai lemia mažesnes paskolų litais palūkanas“, – sakė jis. Todėl, bankams neturint kam paskolinti turimą litų perteklių, tikėtina, kad palūkanos litais dar mažės.

Skolinimasis nejuda

N.Mačiulio teigimu, finansų rinkoms šiuo metu labiau nei bazinių palūkanų mažinimo reikia kitokių priemonių, kurios padėtų išjudinti skolinimą ir skolinimąsi Europoje.

„Nors tiek bazinės palūkanos, tiek tarpbankinės palūkanos, tiek apskritai galimybės pasiskolinti yra palankios, tačiau beveik jokioje ES valstybėje paskolų portfelis neauga, didėja labai nesmarkiai arba net traukiasi. Bankai susiduria su mokumo likvidumo problema, stengiasi didinti kapitalo pakankamumo rodiklius mažindami paskolų portfelius“, – dėstė N.Mačiulis.

Pasak jo, nesvarbu, ar iki metų pabaigos bazinė palūkanų norma sumažės iki 0,5 proc., ar kitais metais kris dar labiau. „Palūkanos jau yra istoriškai žemiausio lygio. Nors neskolina bankai, bet skolintis nenori ir jų klientai. Matome, kad gyventojų ir įmonių norą skolintis lemia visai ne palūkanų dydis, o pasitikėjimas ekonomine situacija, savo finansine padėtimi“, – sakė jis.

Pasak N.Mačiulio, tiems, kurie yra pasiskolinę anksčiau ir turi kintamąsias palūkanų normas, yra teigiamos tendencijos, nes tikėtina, kad ECB nustatomos bazinės palūkanų normos žemo lygio dar liks bent dvejus metus.

„Iki 2013 m. bazinė palūkanų norma turėtų išlikti žema, 2014 m. jau galbūt turėtų įvykti kokių nors pokyčių ir euro zona susitvarkys su problemomis, todėl ir bazinės palūkanų normos pradės kilti“, – teigė „Danske“ banko Finansų maklerio skyriaus vadovas K.Celiešius.

Tarpbankinių palūkanų normų litais ir eurais pokyčiai

2011 m. sausis 2011 m. liepa 2012 m. sausis 2012 m. liepa

VILIBOR* 1,99 2,01 2,03 1,55

EURIBOR** 1,22 1,79 1,61 0,93

* Tarpbankinės palūkanų normos litais 6 mėnesių trukmės

** Tarpbankinės palūkanų normos eurais 6 mėnesių trukmės