Parlamentarai prieš galutinį balsavimą apsvarsto visus Seimo narių ir komitetų siūlymus, kurių pateikta už maždaug 1,1 mlrd. eurų.
„Gauta nemažai Seimo narių pasiūlymų, (...) reikės per juos visus pereiti ir įvardinti, į kuriuos Vyriausybė atsižvelgė, o į kuriuos ne“, – Seimo posėdyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Valdantieji atsiima pasiūlymus
Pradėjus pasiūlymų svarstymą opozicijai kilo klausimų, kodėl valdančiųjų „aušriečių“ ir „valstiečių“ parlamentarai atsiima savo pasiūlymus.
„Kas čia valdantiesiems taip išlaužė rankas, nes tokios tokių prasmingų pasiūlymų atsiėmimų lavinos nelabai matėme pastaruosiuose Seimuose. Kas atsitiko, kad taip reikėjo finansavimo ir lėšų, bet dabar savo idėjas taip pametėte?“ – klausė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė.
„Norėtųsi išgirst bent vienu sakiniu apie, ką tie pasiūlymai. Arba jei tokia procedūra, gal (...) išvardinkim visus iš eilės, bendru sutarimu pasakom, kad atsiimam ir negaištam laiko“, – kalbėjo konservatorius Audrius Petrošius.
Kita konservatorė Dalia Asanavičiūtė stebėjosi, kodėl siūlymus atsiimantys parlamentarai sako, kad finansavimas jų prašymams rastas, tuo metu Vyriausybės išvadoje siūloma siūlymams nepritarti.
„Seimo nariai atsiimdami pasiūlymus sako, kad jau finansavimas skirtas. Kokie čia dvigubi standartai“, – klausė D. Asanavičiūtė.
„Valstybinis matymas, kad sutarta dėl svarbiausių reikalų“, – replikavo Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Aušriečių“ noras gauti 15 mln. eurų išpildytas, pajamos sumažintos 23 mln. eurų
Vyriausybė priėmimo išvakarėse projektą dar šiek tiek pakoregavo – pritarė Seimo narių siūlymams 23 mln. eurų sumažinti planuojamas biudžeto pajamas iš akcizų, tačiau papildomai numatyti 15 mln. eurų žemės ūkiui.
Parlamentas kiek vėliau pritarė ir socialdemokrato Algirdo Syso pasiūlymui sumažinti 2026 metų biudžeto pajamas iš akcizų 22,7 mln. eurų, nes, anot jo, Seimas iki biudžeto priėmimo nespės pritarti „valstiečių“ siūlymui nuo kitų metų vidurio padidinti akcizus alkoholiui ir tabakui.
„Rudens sesijoje nebus priimti akcizų įstatymai, kadangi Seimo nariai kreipėsi ekspertinės išvados“, – Seimo posėdyje teigė A. Sysas.
„Nemuno aušros“ siūlymas rasti dar 15 mln. eurų melioracijai sulaukė Seimo palaikymo, bet opozicijos kritikos.
Partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pristatydamas siūlymą aiškino, jog melioracija yra probleminė sritis ir nėra kitų galimybių gauti finansavimą.
Savo ruožtu liberalas Simonas Gentvilas pareiškė, jog R. Žemaitaitis klaidina, kadangi melioracijai būtų galima rasti apie 100 mln. eurų, jei Seimas vėliau ketvirtadienį priimtų pataisas, leidžiančias parduoti valstybinę žemę.
„Kodėl R. Žemaitaičiui jūs randate 15 mln. eurų, kai visi kiti sektoriai, kultūra... Gal ir kultūrai skirkime 10 proc. nuo parduodamos žemės?“ – finansų ministro klausė S. Gentvilas.
A. Petrošius savo ruožtu pabrėžė, kad balsuodamas už siūlymą parlamentas parodė, „kaip parduodamas biudžetas“: „Yra daugybė svarbių sričių, kurioms finansavimo neatsirado, pasiūlymai masiškai atsiiminėjami, o štai turime suderintą pasiūlymą, (...) svarbesnių prioritetų kur kas daugiau.“
Praėjusią savaitę biudžete ministrų kabinetas rado dar beveik 117 mln. eurų, papildomų milijonų numatant pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų, statutinių pareigūnų atlyginimams, Seimo kanceliarijai.
Parlamentas, be to, nepritarė opozicijos iniciatyvoms sparčiau didinti atlyginimus pareigūnams, o tai sukėlė itin daug ginčų.
Atmesti ir pasiūlymai papildomų lėšų skirti Finansinių nusikaltimų tyrimų, Valstybės sienos apsaugos tarnybų, aplinkosaugos, kitų sričių pareigūnams.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad biudžete statutiniams pareigūnams numatytos nepakankamos lėšos: „Tai yra visiškas nusivylimas, tikrai turėsime labai rimtų bėdų sistemoje, kuri atsakinga už vidaus saugumą, hibridines grėsmes.“
K. Vaitiekūnas savo ruožtu sakė, kad ir dabar pareigūnų algoms numatyti pinigai jų darbo užmokesčio fondą didins 7 procentais.
Atmesti pasiūlymai dėl kultūros, Medijų rėmimo fondo finansavimo
Parlamentas taip pat nepritarė konservatorių siūlymui grąžinti pirminiame Vyriausybės biudžeto projekto variante buvusį finansavimą kultūros įstaigoms.
S. Gentvilas ir konservatorius Vytautas Juozapaitis pabrėžė, kad svarstant kultūros bendruomenei svarbų siūlymą Seimo salėje nebuvo kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės.
„Ji tikrai Seimo rūmuose, ji tikrai turėtų sekti visą biudžeto priėmimo eigą ir klausimus, kai kalbama apie kultūros finansavimą. Gėdinga, ponia ministre“, – kalbėjo V. Juozapaitis.
Taip pat atmestas liberalo Simono Kreivio siūlymas didinti finansavimą Medijų rėmimo fondui. Žiniasklaidos asociacijos ir fondas anksčiau kritikavo planą kitais metais 555 tūkst. eurų sumažinti fondo biudžetą iki 9,9 mln. eurų.
Konservatorė Ingrida Šimonytė priminė, kad mažinamas fondo biudžetas rodo siekį labiau spausti ne tik visuomeninį transliuotoją, kurio valdysenos pokyčiai svarstomi Seime, bet ir komercinę, regioninę žiniasklaidą, kuri per fondą finansuojama skaidriai ir nesikišant politikams.
„Tai gerokai platesni procesai ir tų procesų atspindį labai gerai matome mažindami Medijų fondą, į kurį pretenduoti joks LRT negali, iš kurio finansavimą gauna regioninė, kultūrinė žiniasklaida“, – teigė I. Šimonytė.
Kitų metų biudžete krašto apsaugai, įskaitant ir Valstybės gynybos fondo lėšas, numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo BVP, o žmonių pajamoms ir socialiniams saugumui – 1,06 mlrd. eurų.
2026-ųjų biudžeto deficitas sudarys 2,7 proc. BVP, tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sieks 45,4 proc. BVP.
Valstybės pajamos (su ES lėšomis) kitąmet, numatoma, sieks maždaug 21,07 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,51 mlrd. eurų.
(be temos)