Asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui padidinti asignavimus Kelių priežiūros plėtros programai (KPPP) bent iki 743 mln. eurų bendru sutarimu trečiadienį pritarė 11 komiteto narių. Šį sprendimą dar vertins pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas.

„Pradėkime nuo asociacijos „Lietuvos keliai“ pasiūlymo, kuris yra esminis, kad padidinti finansavimo KPPP lėšas 200 mln. eurų“, – teigė Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Skritulskas.

„Lietuvos kelių“ atstovai trečiadienį Seimo komiteto posėdyje nedalyvavo. Asociacijos vadovas Šarūnas Frolenka BNS sakė, kad Kelių programai Vyriausybė dabar numatė 563 mln. eurų, iš kurių 20 mln. eurų skirta Vilniaus-Utenos keliui, todėl reali suma yra 543 mln. eurų.

„Tai reiškia, kad tikroji suma, numatyta KPPP biudžete, yra identiška, kokia buvo numatyta 2022, 2023 ir 2024 metais – 543 mln. eurų. Visos kitos lėšos yra on top, bet jos yra labai tikslinės“, – BNS trečiadienį teigė Š. Frolenka.

Lietuvos savivaldybių asociacija prašė kitąmet papildomai keliams numatyti 719 mln. eurų: 100 mln. eurų – žvyrkelių asfaltavimui, 200 mln. eurų – savivaldybių ir bendrovės „Via Lietuva“ bendriems projektams, 419 mln. eurų – vietinės reikšmės keliams. 

Jau treti metai metai KPPP biudžetas nedidėja, jis yra išlaikomas toks pat. Tačiau įvertinus infliaciją, statybų medžiagų kainas, darbo užmokesčio pokyčius ir kitus ekonominius veiksnius, tai mažų mažiausiai 20 proc. jis yra sumažėjęs.

 

„Jau treti metai metai KPPP biudžetas nedidėja, jis yra išlaikomas toks pat. Tačiau įvertinus infliaciją, statybų medžiagų kainas, darbo užmokesčio pokyčius ir kitus ekonominius veiksnius, tai mažų mažiausiai 20 proc. jis yra sumažėjęs. (...) Mažiausiai 20 proc. mažiau tų lėšų gaunasi realiai įgyvendinant projektus“, – komitete teigė asociacijos patarėjas Juras Taminskas.

„Būklė kelių, nors buvo pristatyta kaip pusėtina, ji yra kritinė“, – pridūrė jis.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sutiko, kad kitąmet numatytas finansavimas keliams leidžia užtikrinti strateginių projektų tęstinumą, tačiau žvelgiant į ateitį lėšų nepakanka.

„Biudžete yra numatyta galimybė užkaišyti pagrindines skyles, užtikrinti strateginių projektų tęstinumą. (...) Bet kalbant apie bendrą finansavimą keliams ir būklės didinimą, faktas, kad poreikiai yra didesni nei dabar numatyta biudžete“, – komitete teigė M. Skuodis. 

Seimo narys, konservatorius Andrius Kupčinskas komiteto posėdyje teigė, kad papildomų lėšų keliams būtų galima gauti iš kitąmet pradėsiančios veikti naujos elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, didesnio dabar galiojančio kelių vinječių mokesčio, taip pat planuojamo steigti Infrastruktūros fondo.

Bendros valstybės išlaidos keliams 2025 metais turėtų siekti 784 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei šių metų planas (882 mln. eurų), rodo biudžeto projektas.

Iš šios sumos 563,4 mln. eurų būtų skirta iš KPPP – 3,4 proc. mažiau nei šiemet (583 mln. eurų), dar 59,1 mln. eurų karinio mobilumo jungtims numatoma skirti iš naujo Gynybos fondo – 68,2 proc. mažiau (185,8 mln. eurų) 161,2 mln. eurų – 1,3 proc. daugiau (šiemet –159 mln. eurų) – iš Europos Sąjungos fondų.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet keliams realiai skirta 936 mln. eurų, tačiau iš visų šaltinių bus panaudota 1,005 mlrd. eurų.